Puola migrena

Pulsuojantis galvos skausmas visame pasaulyje kankina daugiau kaip 300 mln. migrena sergančių žmonių. Nepažįstantiems šio jausmo jį galima apibūdinti lyginant su kalnų liga, kurios požymiai − pykinimas, jautrumas šviesai ir deginantis galvos skausmas. „Tai, kad niekas dar nemirė nuo migrenos priepuolio, atrodo neįtikėtina“, − 1979 m. rašė Džoana Didijen (Joan Didion) esė In bed (Lovoje), kuri išspausdinta knygoje The White Album (Baltasis albumas).

Istoriniai šaltiniai rodo, kad migrena žinoma jau mažiausiai 7 tūkst. metų, bet ji vis dar tebėra viena iš mažiausiai ištirtų, nepripažįstamų ir netinkamai gydomų ligų. Didijen savo esė rašė prieš tris dešimtmečius, bet kai kurie gydytojai vis dar tokie pat bejėgiai padėti. Rašytoja dejavo: „Aš atrodžiau sveika: neturėjau smegenų naviko, nesiskundžiau regos sutrikimais, padidėjusiu kraujospūdžiu ar kokia kita blogybe, tad migreniniai galvos skausmai visiems jų nepatyrusiems atrodė esantys tik kaip mano vaizduotės padarinys.“

Tik pastaraisiais metais migrena pagaliau susilaukė dėmesio. Atkreipti jį padėjo epidemiologiniai tyrimai, kurie parodė, kokia dažna yra ši liga ir kaip ji sekina. Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje migrena laikoma viena iš keturių labiausiai darbingumą mažinančių lėtinių ligų. Didesnį susirūpinimą migrena sukėlė ir todėl, kad tyrimas parodė, jog stiprūs galvos skausmai JAV ekonomikai kasmet kainuoja apie 17 mlrd. dolerių. Pinigai skiriami ligos pašalpoms, invalidumo pensijoms ir medicinos išlaidoms apmokėti. Vis dėlto didžiausią susidomėjimą šia liga sukėlė nauji genetikos, smegenų vaizdo tyrimo ir molekulinės biologijos sričių atradimai. Naujovės papildo viena kitą ir leidžia mokslininkams patikėti, kad jie pajėgūs perprasti migrenos priežastis ir rasti geresnių gydymo būdų, kurie nuslopintų skausmus ir neleistų jiems vėl prasidėti.

Daugiau skaitykite spalio numeryje