Švietimo ir mokslo ministerija skatina mokyklų įvairovę

Pagal atnaujintą koncepciją netradicinio ugdymo mokyklas gali steigti bendruomenės, kiti juridiniai ar fiziniai asmenys. O savivaldybių valstybinėse mokyklose gali būti steigiamos atskiros grupės ar klasės, kuriose ugdymas grindžiamas netradicine pedagogine sistema.

Netradicinio ugdymo mokyklos gali turėti savitą ugdymo aplinką, ugdymo priemones, reikalavimus mokytojams. Netradicinio ugdymo mokyklos gali dirbti pagal savo pačių pasirengtas programas, ugdymo planus, tačiau bendras mokomųjų dalykų ir atskiram dalykui skiriamų valandų skaičius 1–12 klasėse nuo valstybiniuose bendruosiuose ugdymo planuose numatytųjų gali skirtis ne daugiau kaip 25 procentais. Netradicinė mokykla turi užtikrinti, kad mokiniai, nusprendę palikti šią mokyklą, galėtų nuosekliai tęsti mokslą bet kurioje kitoje.

Netradicinio ugdymo įstaigos finansuojamos mokinio krepšelio principu. Teisės aktų nustatyta tvarka jos gali gauti bendruomenės narių, rėmėjų savanoriškai teikiamų lėšų.

Netradicinio ugdymo koncepcija pirmą kartą buvo patvirtinta 2001 m. Remiantis koncepcija atskirų netradicinio ugdymo sistemų specifika buvo apibrėžta konkrečiuose dokumentuose: „Montessori pedagogikos Lietuvoje sampratoje (2004)“, „Valdorfo pedagogikos Lietuvoje koncepcijoje (2004)“, „Suzuki talentų ugdymo Lietuvoje koncepcijoje (2005)“ ir „Jėzuitų pedagogika grįsto ugdymo Lietuvoje sampratoje (2008)“. Atnaujinus Netradicinio ugdymo koncepciją, Švietimo ir mokslo ministerija inicijuos ir minėtų dokumentų atnaujinimą.

Iš viso Lietuvoje veikia 6 netradicinio ugdymo mokyklos. Kai kuriose mokyklose, vaikų darželiuose yra įsteigtos atskiros grupės ar klasės, kuriose ugdymas grindžiamas pasirinkta netradicine pedagogine sistema.