Ekspertai atsakė, kodėl verta mokėti tiksliuosius mokslus ir kaip juos įdarbinti gyvenime

Pasak Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovo Dariaus Lasionio, kalbant apie inžinerines profesijas, situacija yra paradoksali. Gabūs moksleiviai ir studentai profesinėse arba aukštosiose mokyklose jau dirba nuo trečio kurso, šios srities specialistai graibstomi darbo rinkoje, gauna gerus atlyginimus, turi puikias karjeros galimybes Lietuvoje ir užsienyje, tačiau stojančiųjų vis dar mažoka.

„Kiek tenka bendrauti su moksleiviais, vienos iš dažnai pasikartojančių priežasčių – mitų egzistavimas, kad pramonės įmonėse vyrauja sunkus fizinis ir monotoniškas darbas, nepasitikėjimas savo tiksliųjų mokslų, kurie yra reikalingi inžinerijoje, žiniomis, jėgomis mokantis ar nesuvokimu, kam to reikia. Tokiu būdu net ir vienas mokomasis dalykas labai susiaurina galimus pasirinkimus, o moksleiviai, nesigilindami į „sunkių“ dalykų mokymąsi, nes tam reikia papildomų pastangų, nesąmoningai susikuria kliūtis pasirinkti profesijas, kurios būtų ne tik įdomios, bet ir perspektyvios“, – komentuoja D. Lasionis.

Pašnekovo teigimu, gyvename technologijų amžiuje, ir kiekvienos šalies gerovę, jos žmonių saugumą, atsparumą lems, kiek šalis turės specialistų, turinčių reikalingas inžinerines ir technologines kompetencijas, koks bus piliečių skaitmenizacijos lygis. Dėl to ateityje galima tikėtis vis didesnio „spaudimo“ tokioms profesijoms, kurios bus vertinamos, gerai apmokamos ir suteiks savirealizacijos galimybių.

Suteikia laisvę pasirinkti

Pasak Kauno KTU inžinerinio licėjaus direktoriaus Dainiaus Žvirdauskas, pakankamai geros tiksliųjų mokslų, pvz., matematikos ir fizikos, žinios yra būtinos, nes turėdami įvairių žinių – tiek kalbinių, tiek tiksliųjų mokslų, moksleiviai tampa laisvesni pasirinkti studijų programas universitetuose, nesusiaurinti galimų specialybių horizonto.

„Pasaulyje yra stebima tendencija, kai farmacijos, inžinerijos pramonė susiduria su milžinišku kvalifikuotų specialistų poreikiu. Tas poreikis tik augs. Todėl moksleiviams yra svarbūs įgūdžiai, kaip spręsti matematinį uždavinį, kaip analizuoti problemas fizikoje, chemijoje, biologijoje, o be jų nepavyks įgyti aukštos kvalifikacijos“, – svarsto D. Žvirdauskas.

Kad gerai mokantis matematiką ar fiziką žmogus turi plačias karjeros perspektyvas inžinerinėse ar technologijų įmonėse, teigia ir bendrovės „Kitron Lietuva“ Techninio skyriaus vadovas Saulius Jačėnas.

„Toks žmogus gali rinktis įvairias karjeros kryptis, pradedant inžinieriaus ar technologijų specialisto ir tęsiant karjerą duomenų analitiku, projektų vadovu, dirbant su verslo valdymu. Gerai mokant matematiką ir tiksliuosius mokslus atsiveria daug galimybių kurti ir inovuoti įvairiose technologinėse srityse, įskaitant elektros inžineriją, programinę įrangą, mechaniką ir kitas inžinerines disciplinas“, – sako S. Jačėnas.

Jo teigimu, pasaulyje augant elektronikos ir technologijų produktų poreikiui, auga ir tokį darbą galinčių dirbti specialistų paklausa. Tikslieji mokslai yra kasdieninė sritis inžinerinėse įmonėse, ypač tokiose kaip „Kitron“, kur veikla grindžiama kompleksinių elektroninių sistemų gamyba. Matematinių principų galima rasti įvairiuose technologiniuose procesuose, įskaitant projektavimą, gamybą, testavimą ir problemų sprendimą. Inžinieriai reguliariai taiko matematinius modelius, statistiką, algoritmus, geometriją, kad efektyviai projektuotų, analizuotų ir optimizuotų gamybines operacijas.

Teorijos ir praktikos sintezė

Paklaustas, koks šiuo metu yra Lietuvos moksleivių santykis su tiksliaisiais mokslais, KTU inžinerijos licėjaus direktorius D. Žvirdauskas sako, kad gimnazistų, profiliuojant pasirenkančių mokytis fiziką ar chemiją, o po to ir laikyti egzaminus, yra nedaug.

„Kita vertus, šių metų tiksliųjų mokslų tarpiniai patikrinimai parodė, kad beveik trečdaliu daugiau mokinių juose dalyvavo. Tai jau yra tam tikras pozityvus ženklas. Reikia skatinti moksleivius rinktis šiuos mokslus. Jei mokinys save apriboja, renkasi paprastesnius, lengvesnius variantus, tai gali ateityje smarkiai apriboti jo karjeros pasirinkimus“, – mano pašnekovas.

D. Žvirdauskas sako esąs šalininkas to, kad ugdymas būtų orientuotas į teorinių ir praktinių gebėjimų sintezę, kad besimokantieji suvoktų, jog be teorijos nėra praktikos, o praktika irgi neįmanoma be teorijos. Nes būna, kad jauni žmonės, mokęsi aukštosiose mokyklose, pradėję dirbti pagal specialybę vėl iš naujo turi mokytis.

„Neseniai teko lankytis Singapūre, kur moksleiviai neturi bėdų su tiksliųjų mokslų tarptautinių testų rezultatais. Panaši situacija yra Pietų Korėjoje, visoje Pietryčių Azijoje. Ten yra bandoma matematikos ir tiksliųjų mokslų kiek įmanoma mokyti taip, kad vaikai turėtų galimybę juos „pačiupinėti“. Erdvinis, loginis, matematinis suvokimas ugdomas nuo pat pradinės mokyklos. Mes Lietuvoje taip pat galėtumėme sukurti ir atverti moksleiviams įvairius uždavinynus, su uždavinių sprendimų būdais, atsakymais ir panašiai“, – komentuoja jis.

Būtina nepamiršti ir mokytojų – ši profesija turi tapti išties prestižinė, turi būti nuoseklus jų darbo užmokesčio didėjimas, darbo sąlygų gerinimas, lygiagrečiai keliant jiems didesnius profesinius reikalavimus kelti kvalifikaciją, stengtis, kad pamokos būtų informatyvios ir įdomios.

Populiarėja mikro mokymasis

Klaipėdos licėjaus matematikos mokytoja Dovilija Jančiauskienė pritaria, kad mokant tiksliuosius mokslus atsiveria plačios perspektyvos, ir ne vien inžinerijos srityje. Matematikos mokymasis lavina loginį bei analitinį mąstymą, stiprina problemų sprendimo įgūdžius, abstrakčiojo mąstymo gebėjimus, sisteminį požiūrį į tam tikras situacijas, dažniausiai ir komandinio darbo gebėjimus.

Užsibrėžusiems tikslą išmokti tiksliųjų mokslų, ji pataria mokytis nuosekliai. Reikėtų neužleisti nė vienos temos, nes visos temos susijusios. Geri užrašai, taisyklių konspektai yra būtini. Dažnai moksleiviai tarsi supranta klasėje, ką mokytojas aiškina, bet parėję namo pamiršta, ką po ko daryti, ir tema tampa nebeaiški. Todėl svarbu atidžiai klausytis mokytojo ir viską užsirašyti, išsiryškinti svarbiausius niuansus, pasirašyti paaiškinimus prie sprendimų.

„Efektyvus būdas išmokti yra namuose pakartojant klasėje spręstus uždavinius. Jei moksleivis ne viską supranta pamokoje, bet viską užsirašo – namuose jis gali bandyti perspręsti nesuprastus uždavinius, nežiūrėdamas į užsirašytą sprendimą, o po to pasitikrinti, ar toks žingsnių eiliškumas  ir kokiose vietose klydo. Jei dar nesuprato – gali ateiti pas mokytoją su konkrečiais klausimais. Toks mokymasis pats efektyviausias, nes jei vaikas kelia klausimus, kodėl ir kada kokį žingsnį atlikti, tuomet supranta visą sprendimo algoritmą“, – aiškina matematikos mokytoja. 

Kaip vieną iš populiarėjančių mokymosi būdų ji įvardija mikro mokymąsi, kasdien skiriant iki 10 minučių teorijos pakartojimui ir tos temos spręstų uždavinių peržiūrai.

„Geriau mokytis kasdien po nedaug, nei bandyti visą skyrių išmokti per vieną vakarą. Kiekvienas moksleivis labai skirtingas, vienam reikia keleto minučių pakartojimui, kitam kelių valandų, todėl pats turėtų atrasti savo sėkmės formulę mokantis“, – pataria D. Jančiauskienė.