KTU doktoranto tyrimas unikalioje Didžiosios Britanijos laboratorijoje: kodėl pasaulyje vis dar auga vartojimas?

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto doktorantas Linas Pupelis atliko stažuotę ir vykdė tyrimus Surėjaus universiteto Psichologijos mokyklos vartotojų elgsenos ir sveikatos tyrimų centre.

Tai – multidisciplininis tyrimų centras, kuriame integruojami socialiniai ir biologiniai mokslai, siekiant spręsti svarbiausias vartotojų elgsenos ir maisto produktų pasirinkimo problemas. Į šį, vieną moderniausių Europos žemyne centrų, KTU doktorantas išvyko gavęs finansavimą pagal Europos Sąjungos COMFOCUS projekto skelbtą paraiškų konkursą jauniesiems tyrėjams.

Stebėjo elgseną simuliuotoje e-parduotuvėje

Kalbėdamas apie savo tyrimo problematiką, L. Pupelis teigia, kad nepaisant to, kad šiandien ekonomiškai pirmaujančios pasaulio šalys stengiasi eiti tvarumo keliu, vartojimas pasaulyje tik auga.

„Savo doktorantūros temoje nagrinėju, kaip vartotojų materialistinės vertybės veikia aplinkai palankią vartotojų elgseną. Vartojimas, nepaisant reguliacinio ir skatinamojo pobūdžio pastangų palankumo aplinkai kryptimi, besikeičiančio pačių vartotojų požiūrio ir jų sąmoningumo ir toliau auga, tad tai priverčia atkreipti dėmesį ir ieškoti naujų ryšio tarp materialistinių vertybių ir aplinkai palankios vartotojų elgsenos priežastinių mechanizmų paaiškinimų“, – pasakoja KTU doktorantas.

Būtent šią problematiką doktorantas ir nusivežė į Surėjaus universitetą, kur atliko vartotojų elgsenos tyrimą naudodamas naujausią žvilgsnio sekimo įrangą ir elektroencefalografą (EEG).

„Žvilgsnio sekimo technologija leido fiksuoti ir įrašyti eksperimento dalyvių pasirinkimus simuliuotoje elektroninėje parduotuvėje renkantis tiriamus maisto produktus. Sukaupti duomenys yra labai vertingi analizuojant ir interpretuojant realią vartotojų elgseną produkto pasirinkimo metu. Tyrimo metu buvo fiksuojama, kaip po vykdytų manipuliacijų vartotojai renkasi ir kam teikia prioritetą – prabangumo ar ekologiškumo užuominų turintiems maisto produktams“, – sako L. Pupelis

KTU doktoranto teigimu, eksperimento dalyviai turėjo atlikti tam tikras užduotis (manipuliacijas), o EEG įranga leido užfiksuoti, kiek kognityvinių resursų jie išnaudoja užduoties atlikimo metu ir kaip tai veikia jų elgseną pasirenkant maisto produktus.

Ant galvos dėvėjo elektrodus

KTU marketingo valdymo magistrantūros absolventas, šiuo metu doktorantas, L. Pupelis atskleidė, kad tyrimo metu susidūrė ir su nemažais iššūkiais.

„Kadangi tyrimas buvo vykdomas tiesiogiai su žmonėmis, buvo privalu gauti Surėjaus universiteto etikos komisijos patvirtinimą. Pastarasis labai griežtai vertina tyrimų etiką ir visas tyrimo dizaino derinimas iki gaunant patvirtinimą užtruko apie 4 mėnesius. Užtrukus etikos komisijos patvirtinimui, buvo likę labai nedaug laiko eksperimento dalyvių paieškai, nes reklamuoti tyrimą galima tik gavus etikos komisijos leidimą“, – pasakoja doktorantas.

Jo teigimu, darbas su žmonėmis laboratorijoje, jiems paaiškinant kaip veikia EEG sistema ir kad viso tyrimo metu reikės dėvėti elektrodus ant galvos, irgi buvo tam tikras iššūkis.

„Bet su viskuo buvo susidorota“, – šypsosi L. Pupelis.

Panaši laboratorija – ir Kaune

Mokslinė L. Pupelio vadovė KTU EVF docentė Beata Šeinauskienė pabrėžia, kad ši doktoranto stažuotė leis geriau pritaikyti ir išnaudoti ir Kaune, KTU „M-Lab“ esančias panašias laboratorijas, kurios taip pat skirtos vartotojų elgsenos stebėsenai.

Pats KTU doktorantas pabrėžia, kad Surėjaus universitetas labai padėjo plėtojant tyrimo dizainą, kad jis atitiktų visus etikos standartus, suteikė reikiamą įrangą, apmokė kaip ja naudotis, taip pat pagelbėjo pritraukiant tyrimo dalyvius, taip pat COMFOCUS projekto rėmuose padengė su vizitu ir tyrimu susijusius kaštus.

„Esu labai dėkingas Surėjaus universiteto mokslininkui docentui Philip‘ui Dean‘ui už stažuotės koordinavimą, mokslines konsultacijas ir ypač už pagalbą padedant paruošti tyrimui reikalingus dokumentus“, – sako KTU doktorantas.

Kalbėdamas apie tyrimo rezultatus, L. Pupelis apgailestavo, kad tyrimų rezultatų kol kas atskleisti negali, mat jie suguls į jo daktaro disertaciją.

„Galiu pasakyti tik tiek, kad žvilgsnio sekimo ar EEG technologijų naudojimas versle – nėra naujiena, tačiau mano atlikti, atliekami tyrimai ir surinktos žinios tikrai turės pritaikomumą, ypač reklamų ar komunikacijos kampanijų strategijų kūrime, kurios orientuotos paveikti vartotojų elgseną aplinkai palankią kryptimi“, – pabrėžia jaunasis KTU mokslininkas.