Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Švietimas

Dronus konstruojančio mokytojo žinutė dvyliktokams: nestresuokite dėl šiandienos pasirinkimų

2024-06-19 (1) Rekomenduoja   (4) Perskaitymai (220)
    Share

Įsibėgėjant egzaminų sesijai ir artėjant stojimams į aukštąsias mokyklas dvyliktokai išgyvena itin intensyvų laikotarpį, kurio metu ne tik įsivertinamos sukauptos žinios, bet ir pasirenkamas karjeros kelias. Vis tik Kauno technologijos universiteto (KTU) Inžinerijos licėjaus mokytojas ir Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytojas Žilvinas Tarvydas siūlo moksleiviams atsipalaiduoti ir į šį etapą pažvelgti paprasčiau.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pats, mamos siūlymu, pasirinkęs muzikos atlikimo ir dirigavimo studijas, vyras šiuo metu dėsto inžinerinius mokslus tiek moksleiviams, tiek studentams. Ž. Tarvydas įsitikinęs, kad studijų pasirinkimas retai nulemia galutinę karjeros stotelę, o svarbiausia – visą gyvenimą mokytis naujų dalykų ir neprarasti smalsumo.

Nuo mažens norėjo konstruoti, bet pasirinko muziką

Žilvinas pasakoja, kad jo šeimoje visi buvo užsidegę konstravimu, tad pasirinkęs studijuoti muzikos atlikimą bei dirigavimą, jautėsi lyg „balta varna“. „Į muziko kelią mane pakreipė mama ir visiškai nesigailiu jos paklausęs. Mėgaujuosi atlikimo menu, o tuo pačiu šios studijos mane atvedė iki ten kur esu dabar – inžinerijos“, – pasakoja mokytojas.

Regis, pokytis iš muziko į inžinierių nėra lengvas, bet Žilvinas šypsosi ir sako, kad inžinerija visada buvo jo genuose: „Dar magistro studijų metu buvau nusipirkęs droną, domėjausi „SpaceX“ veikla, stebėjau visų raketų kilimus, labai palaikiau kiekvieną projektą, net ir pats turėjau raketų simuliatorių“.

„Jau dirbdamas muzikos mokytoju sugalvojau, kad noriu išmokti programuoti. Pirmasis mano projektas – mobilioji aplikacija, kuri vadinosi „Vaivos receptai“. Naudojantis programėle galėjau lengvai įkelti žmonos receptus ir jų nuotraukas į programėlę, o ji jau tvarkingai sudėliodavo informaciją pagal šabloną. Tuomet supratau, kad labiau noriu kurti tai, ką galima paliesti, tad pradėjau daugiau domėtis robotika,“ – apie nueitą kelią iki inžinerijos pasakoja vyras.

Lėktuvų modelių gamybai teko nuomotis garažą

Supratęs, kad būtent konstravimas jam yra įdomiausia inžinerijos sritis, muzikos mokytojas nusprendė pabandyti surinkinėti ir programuoti per nuotolį valdomus lėktuvėlius. Šis hobis gana greitai užėmė ne tik didžiąją dalį laisvalaikio, bet ir namų erdvės. Supratus, kad tai nėra vienadienis pomėgis, vyrui teko net išsinuomoti garažą, kuriame galėtų ramiai užsiimti savo veikla.

„Pavykus pirmajam modeliui, kuris sėkmingai skrido, mano lėktuvai vis didėjo ir sudėtingėjo. Netgi buvau sukonstravęs lėktuvą, kurį galėjau valdyti itin dideliu nuotoliu, pavyzdžiui, jei būčiau norėjęs, būčiau galėjęs lėktuvą esantį Lietuvoje valdyti būdamas kitoje šalyje“, – žibančiomis akimis pasakoja Žilvinas.

Tuo metu jis dirbo muzikos mokytoju KTU Inžinerijos licėjuje, tad nusprendęs, kad moksleivius gali sudominti jo kuriami lėktuvų modeliai, nusprendė atsinešti juos į muzikos pamokas: „Aš labai užsikrėčiau inžinerinio profilio mokyklos nuotaika. Vaikams labai patiko šis mano hobis, gaudavau daug palaikymo ir iš vadovybės.“

Pirmasis Lietuvoje dronų būrelis ir dėstytojo karjera

 

Kai KTU inžinerijos licėjus pradėjo ieškoti inžinerijos mokytojo, Žilvinas nedrąsiai pasiūlė savo kandidatūrą. „Galvojau, kad ši sritis man tikrai įdomi, jau turėjau didelę patirtį dirbdamas su moksleiviais, tad nusprendžiau surizikuoti ir išbandyti savo jėgas. Nuo pirmųjų metų mokykloje įkūriau dronų būrelį. Jame susirinko vaikai, kuriems įdomi elektronika ir šie vaikai nuolat auga kartu su manimi, nes visiems yra, ką išmokti“, – apie nuolat atrandamas naujas veiklas pasakoja mokytojas.

Jo teigimu, įkūrus būrelį vyras tapo vis labiau pastebimas dronų bendruomenėje. Tuomet net gavo pakvietimą atstovauti Lietuvos aviamodelių sporto federacijos dronų sritį.

„Pradėjęs šią veiklą labai norėjau rasti Kaune vietą, kurioje galėtų vykti FPV (angl. First person view) pilotų treniruotės. Šis dronų pilotavimas išsiskiria tuo, kad dronai yra valdomi užsidėjus akinius, todėl nuolat matomas vaizdas, lyg būtum pilotas lėktuve. Ieškodamas vietos treniruotėms paskambinau ir į KTU. Čia, vietoj patalpų, man pasiūlė prisijungti prie Elektros ir elektronikos fakulteto dronų laboratorijos komandos ir vesti užsiėmimus studentams“, – apie netikėtą karjeros posūkį pasakoja inžinierius.

KTU Elektronikos studijų programos studentai gali laisvai pasirinkti šį klubą ir laboratorijoje mokytis tiek pilotuoti dronus, tiek juos konstruoti, tiek vykdyti mokslinę veiklą. „Studentai renkasi klubą dėl to, kad jiems iš tiesų įdomi ši sritis, todėl ir mane džiugina jų motyvacija, noras suprasti dronų veikimo specifiką, mokėti ne tik juos valdyti, bet ir kurti savo modelius“, – pasakoja dėstytojas.

Su moksleiviais iškovojo kelialapį į tarptautinį inžinerijos konkursą

 

Dronų būrelio vadovas sako dažnai išgirstantis iš tėvų klausimų, kuo dronų būrelis išskirtinis ir kokių įgūdžių vaikas jame gali įgyti. „Esu įsitikinęs, kad tai geriausias būdas sudominti vaikus elektronikos inžinerija. Šie mokslai pradžioje atrodo gana sausi, daug matematikos, bet jeigu su vaikais pradedi nuo praktikos, tuomet visos formulės pasidaro labai įdomios. Jeigu moksleivis tikrai domisi, jau šeštoje klasėje gali pats susimodeliuoti droną,“ – teigia Žilvinas, kuris yra įsitikinęs, kad vaikams svarbu pajausti kūrybos momentą, kai panaudodami paprastas detales gali įpūsti joms gyvybės.

Būrelio vadovas taip pat džiaugiasi, kad moksleiviai įgytas žinias pritaiko ir plačiau. „Gegužės pradžioje dalyvavome Nacionalinio moksleivių mokomųjų palydovų konkurso „CanSat“ finale, kuriame užėmė pirmą vietą. Laimėjome galimybę atstovauti Lietuvą birželio mėnesį Nyderlanduose, Europos kosmoso agentūroje vyksiančiame tarptautiniame renginyje „Inžinierius vienai dienai“. Tai puikus įrodymas, kad inžinerija yra labai universalus mokslas ir nors esame dronų būrelio atstovai, bet gebame kurti net palydovus,“ – šypsosi būrelio vadovas.

 

Inovacijų agentūros organizuoto „CanSat“ konkurso metu komandos turėjo sukurti skardinės dydžio palydovą, kuriame tilptų visos palydovuose esančios sistemos. Įrenginys turėjo gebėti užmegzti ryšį, nuskaityti pagrindinius duomenis, išskleisti parašiutą, sėkmingai pakilti ir nusileisti.

Žinutė abiturientams – studijos nenulems karjeros kelio

Dirbdamas mokykloje inžinierius puikiai jaučia moksleivių nuotaikas ir pastebi įtampą jų veiduose artėjant egzaminams ir stojimui į aukštąsias mokyklas. Tačiau visada savo mokiniams pataria į šį gyvenimo etapą žvelgti paprasčiau.

„Labai dažnai girdžiu dvyliktokus nerimaujančius kaip jiems sunku šią akimirką pasirinkti gyvenimo kelią. Jie galvoja, kad renkasi visam gyvenimui. Bet taip tikrai nėra. Mes mokiniams piešiame neteisingą paveikslą, kad tai, ką pasirinks mokytis dabar, tai ir darys visą gyvenimą. Save atrasti jauname amžiuje tikrai sunku, tad geriau orientuotis į tai, kaip iš pasirinktos srities pasiimti kuo didesnį žinių bagažą, kuris praverstų ateityje“, – sako vyras, kuris stodamas į muzikos srities studijas tikrai nesitikėjo po kelių dešimtmečių dirbti dronų laboratorijoje universitete.

 

Žilvinas pastebi, kad dabar jo gyvenimas lyg apsivertęs aukštyn kojomis ir inžinerija tapo pagrindiniu jo darbu, o muzika – pomėgiu. „Kartu žmona įkūrėme nedidelį chorą, kuriame dalyvauja mūsų gyvenvietės bendruomenė. Man tai yra kaip hobis, nes muzika padeda atsipalaiduoti, pailsėti. Be to užsiimant skirtingomis veiklomis, jos nenusibosta. Žmogus yra įvairialypis ir mums nereikia galvoti, kad turime koncentruotis tik į vieną kryptį. Visą gyvenimą galime ieškoti sau mielos veiklos,“ – įsitikinęs vyras.

Apie kampaniją „Ateitis – elektronikams“

Šis pasakojimas kampanijos „Ateitis – elektronikams“ dalis.  Kampanija siekia padėti jauniems žmonėms atrasti itin perspektyvias elektronikos inžinerijos specialybes. Kampanijos iniciatorės: lyderiaujančios elektronikos komponentų gamybos įmonės Kauno regione (UAB „HELLA Lithuania“, UAB „Kitron“, UAB „Littelfuse LT“ ir UAB „Teltonika Networks“), dvi aukštosios mokyklos – Kauno technologijos universitetas ir Kauno technikos kolegija, Kauno ekonominės plėtros agentūra „Kaunas IN“, personalo atrankos įmonė „Alliance for Recruitment“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(4)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(4)
Tai yra pranešimas spaudai - pateiktos informacijos redakcija neredaguoja, o už pranešimo turinį atsako jį paskelbę autoriai.
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
123(0)
111(0)
99(1)
92(4)
90(0)
71(0)
68(2)
67(0)
54(0)
45(1)
Savaitės
198(0)
196(0)
193(0)
184(0)
178(0)
Mėnesio
308(3)
303(6)
295(0)
294(2)
293(2)