Rusakalbiai nenori studijuoti rusų filologijos

Vilnius universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros vedėja Jelena Brazauskienė sakė, kad pastaraisiais metais Vilniaus universitete aiškiai pastebimas sumenkęs abiturientų susidomėjimas rusų filologija.

„Į bakalauro studijas šiais metais priimti 22 studentai, nors buvo numatytos 25 vietos. Tiesa, pirmakursių šiemet truputį daugiau nei praeitais metais – tuomet priėmėme tik 18 žmonių, nors vietų buvo 30“, – sakė J. Brazauskienė.

Analogiška situacija ir Lietuvos edukologijos universitete – buvusiame Vilniaus pedagoginiame universitete. Kaip sakė šio universiteto Filologijos fakulteto dekanas prof. Gintautas Kundrotas, „šiais metais į kursą, kur stoja jauni žmonės, kuriems rusų kalba yra gimtoji, stojančiųjų neatsirado. Į antrąjį kursą priimti 8 žmonės, o praeitais metais studentų buvo dvigubai tiek. Sunku pasakyti, kodėl rusakalbiai abiturientai nenori stoti į rusų filologiją, juk mes važinėjame po mokyklas, pasakojame apie mūsų siūlomą programą, tačiau tai rezultatų neduoda“, – sakė G. Kundrotas.

2009 metais į šio universiteto siūlomą rusų filologijos programą buvo priimta du kartus daugiau studentų – 35, 2008 metais – net 62.

Anot G. Kundroto, paskutiniu metu pastebimas bendras susidomėjimo filologija smukimas. Tradiciškai noriai būsimieji studentai renkasi tik anglų filologiją.

„Sunku pasakyti, kodėl sumažėjo susidomėjimas rusų kalba. Greičiausiai to priežastis – ne pačios geriausios galimybės įsidarbinti. Juk rusų mokyklų skaičius mažėja, ir ne vykdant įsakymus iš aukščiau, o dėl to, kad kiekvienais metais jose vis mažiau vaikų. Todėl mažėja ir pedagogų“, – mano G. Kundrotas.

Kaip sakė Klaipėdos universiteto Slavistikos centre, šiais metais rusų filologijos būsimieji studentai nesirinko. Praeitais metais studijuoti šią programą panoro 40 abiturientų, tačiau nė vienam jų pagal surinktų stojamųjų balų skaičių nepavyko patekti į valstybės finansuojamą vietą.

Šiaulių universitete šiais metais rusų filologijos kursas taip pat nesurinktas – tiesiog nebuvo norinčių studijuoti šios programos.

Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, 2010-2011 mokslo metais studentų, bestudijuojančių rusų kalbą, buvo 1 tūkst. 980, o dar prieš metus šis skaičius siekė 2 tūkst. 500.

Tačiau bendra pastarųjų metų tendencija – tokių studentų skaičiaus augimas. Viso per pastaruosius metus jų padaugėjo du kartus, 2006-2007 metais jų skaičius buvo 1 tūkst. 30, o dar prieš metus – 690.

Studentų, gaunančių aukštąjį išsilavinimą rusų kalba, skaičiaus augimas susijęs su 2006 metais Vilniuje atidarytu Europos humanitariniu universitetu. Paskaitos šiame universitete vyksta rusų, anglų ir baltarusių kalbomis.