MRU ir VPU galvoja apie „tuoktuves“

Dar praėjusių metų birželį MRU Taryba ir Senatas kreipėsi į kitas aukštąsias mokyklas kviesdami atvirai diskutuoti dėl Lietuvos aukštųjų mokyklų susijungimo ir konsorciumų sudarymo. Kreipimesi sakoma, kad į mokslo ir studijų sistemai kylančius iššūkius reikia atsakyti konsoliduojant aukštųjų mokyklų išteklius.

Kreipimesi taip pat pastebėta, kad šiuo metu ypatingai svarbus socialinės ir humanitarinės srities aukštojo mokslo sutelkimas, kadangi šių sričių neapėmė mokslo, studijų ir verslo slėnių projektai, jas mažiau palietė mokslo instituto tinklo pertvarka.

Į MRU kreipimąsi atsiliepė VPU. 2011 m. pradžioje abu universitetai sudarė darbo grupę bendradarbiavimo galimybėms išanalizuoti.

„Jungtinė darbo grupė 2011 m. vasario pabaigoje pripažino, kad bendradarbiavimą skatina artimas abiejų aukštųjų mokyklų profilis ir bendra misija, o vykdomos studijų programos iš esmės nedubliuoja, o papildo viena kitą. Darbo grupė taip pat diskutavo dvi galimas bendradarbiavimo galimybes – siūlomą susijungimą į vieną instituciją ir konsorciumo modelį“, – DELFI sakė MRU atstovas Kęstutis Saldžiūnas.

Šiuo metu jungimosi procesas kiek pristabdytas, nes VPU renkamas aukščiausias valdymo organas – taryba.

Pasak K. Saldžiūno, siekiant realaus bendradarbiavimo, sąlyčio taškų ieškoma ir tarp universitetų fakultetų. Pavyzdžiui, MRU Politikos ir vadybos fakultetas kartu su VPU Istorijos fakultetu rengia jungtinę magistrantūros programą, kurią abiejuose universitetuose studijavę magistrai iš karto įgytų kelias specialybes – viešojo administravimo bei istorijos ir pilietinio ugdymo mokytojo.

Kiek atsargiau apie jungimosi galimybes kalba VPU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis. „Buvo bandymai kalbėtis ne jungties, ne apsijungimo, o daugiau konsorciumo pagrindu, kas jau gerai išbandyta kitose užsienio šalyse“, – sakė A. Gaižutis.

Pasak A. Gaižučio, universitetai vieni su kitais ieško glaudesnių ryšių ne vien tik siekdami konkuruoti, bet ir siekdami sanglaudos, bendravimo. Kadangi asociacijos forma sudėtinga, reikalaujanti bendro finansų tvarkymo, linkstama rinktis laisvesnę – konsorciumo – formą.

„Dėl to ir bandėme pasirašyti protokolus daugiau konsorciumo lygio ir su MRU, taip pat su Vilniaus universitetu. Niekur nebuvo kalbos, kad mes jungiamės, kad norime, jog prie mūsų prisijungtu kas nors“, – tvirtino A. Gaižutis.

A. Gaižučio teigimu, nors ateityje studentų skaičius mažės, geri universitetai nebūtinai gausūs studentų skaičiumi. „Mano nuomone, jei mes šiek tiek sumažėtume, nieko baisaus. Sumažėjimas vienais metais gali būti 500, kitais – gal 1000, bet tai nė vieno iš universitetų neprivestų iki katastrofos“, – sakė VPU rektorius.

A. Gaižučio teigimu, VPU sieks išsilaikyti edukacinėje plotmėje, tad nei teisininkų, nei ekonomistų, nei kitų paklausių specialistų rengimo nesiims.

Jungtis aukštąsias mokyklas ir taip stiprinti savo potencialą ragina reformą vykdanti Švietimo ir mokslo ministerija. Tačiau nuo reformos starto 2009 m. susijungė tik keletas aukštųjų: Kauno medicinos universitetas „susituokė“ su Lietuvos veterinarijos akademija ir tapo Sveikatos mokslų universitetu, susijungė ar į universitetus integravosi kelios kolegijos.

Dar gegužę sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta ištirti Lietuvos universitetų tinklą Vilniuje ir Kaune bei pateikti siūlymus dėl jo optimizavimo būdų. Ši darbo grupė universitetams „patars“, su kuo geriausia jungtis. Į universitetų jungimą ketinama įtraukti ir jų steigėją Seimą.

Jungtis universitetus verčia ir 2020 bei 2025 m. prognozuojamos demografinės duobės – tais metais bus ypač juntamas studentų skaičiaus mažėjimas.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius kelia tikslą iš dviženklio valstybinių universitetų skaičiaus padaryti vienženklį. Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų.