Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Švietimas

Kontrolinis mokyklai: įvertinimą rašo „Gimnazistai“

2011-11-10

(2)

(0)

(55)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	bernardinai.lt

Lapkričio 4–6 d. LITEXPO parodų centre, vyko paroda „Mokykla 2011“. Nors didžioji renginių dalis buvo orientuota į pedagogus, mokyklų administracijas, tačiau trečioji parodos diena buvo skirta mokiniams ir jų tėvams.

Diskusiją inicijavo ir rengė TV laidos „Gimnazistai“ komanda, joje svečiavosi švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, mokiniai ir mokytojai iš Lietuvos mokyklų.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Daugelis diskusijoje dalyvavusių moksleivių manė, kad šiandien vertinant kontrolinį mokyklai didžiausią balo dalį turėtų sudaryti santykio tarp mokytojų ir mokinių įvertinimas.

Kaip teigė vienas iš diskusijos dalyvių, jei pamokoje tvyro tyla, tai gali reikšti du dalykus – arba mokiniai mokytojui jaučia pagarbą, arba baimę. Anot švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus, ideali pamoka būna ne tuomet, kai joje tvyro mirtina tyla, bet tuomet, kai vyksta dialogas tarp mokinio ir pedagogo. Svarbu, kad mokytojas žinotų, jog svarbu ne tik nuoširdžiai 45 minutes atidirbti, bet ir padaryti taip, kad mokiniams nesinorėtų pamokos metu snausti.

Didžioji dalis diskusijos dalyvių santykius su mokytojais vertino vidutiniškai, tačiau iš nedidelės Gelgaudiškių (Šakių r.) vidurinės mokyklos atvykę moksleiviai džiaugėsi, kad nedidelėje mokykloje susiformuoja bendruomenė, ir jie negali skųstis nei mokytojų dėmesio stoka, nei blogais santykiais su jais.

Diskusijoje moksleiviai daug dėmesio skyrė ir mokyklų programoms bei krūviams. Visi sutartinai tvirtino, jog mokyklų programos per plačios, sudėtingos, o krūviai per dideli. Iš mokyklą baigusių diskusijos dalyvių lūpų pasigirdo ir vertinimų, kad krūviai universitete mažesni nei mokykloje.

Karščiausios diskusijos virė dėl to, ar ne per daug dalykų, smulkmenų mokykloje reikia išmokti ir įsiminti, kurių ateityje galbūt neteks niekur panaudoti – o tik pamiršti. Viena iš moksleivių dalijosi: „Mes mokėmės Lietuvos ežerų formas. Kam to reikės? Išmoksti tam kartui ir paskui tikrai neatsimeni, koks ežeras kokios formos.“ Merginos teigimu, ją šokiravo parodos metu demonstruotame filme „Ateities laboratorijos“ išgirsta tiesa – „90 proc. dalykų, kuriuos išmokstame mokykloje, bus pamiršti po dvejų metų, kai ją baigsim.“ Todėl dalis mokinių teigė tiesiog nesimokantys tų dalykų, kurių, jų nuomone, ateityje tikrai nereikės. Akivaizdu, kad jaučiantys susiradę sritį, su kuria norėtų sieti savo ateitį, dažniausiai taip ir elgiasi.

Tačiau atsiranda ir mokinių, kurie klausia: „Ar nėra gražu mokėti daug dalykų? Tai yra gražu.“ Jiems antrina ir Gintaras Steponavičius, pabrėždamas, kad: „Bendrasis lavinimas ir yra tam, kad įgytume pagrindus. Mokykla ne ta vieta, kur jau galima drąsiai brėžti brūkšnius tarp to, ko reikės ateityje, o ko nereikės.“ Bet tiek diskusijoje dalyvavęs ministras, tiek mokiniai pripažino, kad kartais teoriniai dalykai yra brukami, bet kaip šias žinias taikyti praktiškai – nesupažindinama.

Šiemet yra pakeistos ir atnaujintos ugdymo programos ir palikta daugiau vietos mokytojų laisvei bei pasirinkimams, kad daugiau laiko atsirastų mokytojų ir mokinių diskusijai. Kuo vyresnė klasė – tuo daugiau laiko ir erdvės turėtų būti skiriama mokinių apsisprendimams aiškinantis, kalbantis, o ne vien „iškalant“ žinias. Lyginamieji šalių tyrimai rodo, kad Lietuvoje esame labai geri, kai reikia atkartoti, bet mums sunkiau sekasi interpretuoti, savarankiškai vertinti.

G. Steponavičius guodė mokinius, kad atnaujintos ugdymo programos turėtų skatinti daugiau diskusijų ir mąstymo, o ne sauso žinių kalimo. Ministro nuomone, kertinis asmuo mokykloje kalbant apie mokymąsi – mokytojas. Mokytojo išmonė, metodai net nemielas pamokas gali paversti įdomiomis, kai, pavyzdžiui, „nereikalinga istorija tampa visai įdomia mokyklos dalimi“.

Pasikeitė programos, bet tai nereiškia, kad patys mokytojai yra pasiruošę pasikeitimams, – teigė mokiniai. Be to, jie teigia, kad mokymo, aiškinimo kokybė yra suprastėjusi. Mokytojai atrodo sutrikę, vadovėliuose trūksta informacijos, ir jie vis vien dažnai grįžta prie senųjų metodų. Daugelis mokytojų net ir nenori, kad būtų erdvės diskusijai ir kūrybiškumui. Jie yra įpratę žinoti viską nuo A iki Z, ką reikia išdėstyti. Vienuoliktokė Ugnė sakė: „Mokytojai mokinius ruošia egzaminams, bet ne gyvenimui.“ Tai didžiausia problema, kurią reikia spręsti.

Ilgiau nei valandą trukusioje diskusijoje moksleiviai drąsiai išsakė pastabas mokyklai, mokytojams, programoms, švietimo sistemai. Tačiau viltingai nuteikia ką tik mokyklą baigusių pirmakursių mintys, kad uždarius mokyklos duris daugiausia išlieka gražių ir gerų atsiminimų.