7 geriausios švietimo sistemos pasaulyje: kokia jų paslaptis?

Pats testas rengiamas kartą per trejus metus. Jame dalyvauja 15 metų moksleiviai. Pirmą kartą testas buvo atliktas 2000 metais. Tuomet pirmąją vietą užėmė Suomija. Prabėgus 12 metų, ši Skandinavijos šalis vėl išsiveržė į priekį. Antroji - penktoji vietos atiteko keturioms Azijos šalims – Pietų Korėjai, Honkongui, Japonijai ir Singapūrui. Tai liudija, jog viso Azijos regiono švietimo lygis yra labai aukštas.

Didžiosios Britanijos švietimo sistema, itin populiari posovietinėse šalyse, atsidūrė tik šeštoje vietoje. Septintąją vietą užėmė Nyderlandai, aštuntąją – Naujoji Zelandija, devintąją – Šveicarijos moksleiviai, o dešimtąją – Kanados paaugliai. Nei Jungtinės Valstijos, nei Rusija į pirmąjį dešimtuką nepateko.

Kokia šalių, turinčių geriausias švietimo sistemas, paslaptis?

Suomija

Suomijoje vaikai eiti į mokyklą pradeda tais metais, kuriais jiems sueina septyneri. Prieš tai metus laiko jie gali lankyti parengiamąsias pamokas, kurios vyksta darželyje arba mokykloje.

Pirmuosius šešerius metus mokykloje suomių moksleiviai negauna pažymių ir nebūna namuose palinkę virš sąsiuvinių ir vadovėlių, kad padarytų namų darbus. Pradinėse Suomijos mokyklų klasėse beveik nebūna ir egzaminų.

Visi vaikai, nepaisant jų žinių lygio, mokosi kartu, todėl skirtumas tarp pačių gabiausių ir pačių silpniausių mokinių Suomijoje nėra didelis.

Klasėse daugiausia mokosi po 16 moksleivių, todėl mokytojai gali skirti dėmesio kiekvienam vaikui, o pastariesiems yra lengviau susikaupti. Pagrindinės mokyklos mokiniai turi 75 minutes pertraukų per dieną (Jungtinėse Valstijose – tik 29 min.).

Tuo tarpu mokytojai prieš mokinių auditoriją praleidžia ne daugiau kaip 4 val. per dieną, be to, dar 2 val. kiekvieną savaitę skiria profesiniam tobulėjimui.

Mokytojai Suomijoje yra gerbiami, bet ir reikalavimai jiems yra aukšti. Kiekvienas mokytojas privalo turėti magistro laipsnį, o norėdamas gauti pirmąjį darbą mokykloje, turi būti tarp 10 proc. geriausių savo kurso absolventų.

Mokytojo profesija Suomijoje yra populiari: 2006 metais į 660 mokytojų vietų pretendavo 6 600 žmonių. Vidutinis mokytojo atlyginimas siekia 25 tūkst. eurų (85 tūkst. litų) per metus.

Pietų Korėja

Mokyklą Pietų Korėjos vaikai pradeda lankyti nuo 6 metų. Pradinė mokykla šalyje trunka šešerius metus (nuo 6 iki 12 metų). Vėliau vaikai trejus metus mokosi pagrindinėje mokykloje, o tuomet gali pasirinkti: rinktis profesinį mokymą ar tęsti mokslus vidurinėje mokykloje.

Pradinėje mokykloje mokinius moko vienas mokytojas. Jis veda etikos, korėjiečių kalbos, matematikos, muzikos, piešimo, gamtos ir socialinių mokslų pagrindų pamokas. Be to, vaikus privaloma supažindinti su šalies tradicijomis ir kultūra, mokyti, kaip spręsti įvairias problemas.

Pagrindinėje mokykloje, kurią vaikai pradeda nuo 12 metų, mokiniams keliami jau rimtesni reikalavimai. Paaugliai mokykloje praleidžia po 14 val. per dieną, penkias dienas per savaitę. Vienoje klasėje mokosi nuo 26 iki 35 vaikų. Jokių egzaminų pereinant į aukštesnę klasę Pietų Korėjoje nebūna, jie perkeliami tik pagal amžių. Egzaminus tenka laikyti tik norint patekti į vidurinę mokyklą, sulaukus 15 metų. Tačiau mokyklose nuolat vertinamos moksleivių žinios, mokyklinė veikla, pamokų lankomumas, ypatingi sugebėjimai, dorovė.

Mokytojo profesija Pietų Korėjoje taip pat gerbiama. Pedagogai turi puikias darbo sąlygas ir gauna gana aukštą atlyginimą (vidutiniškai 41 tūkst. eurų (139 tūkst. litų). Jiems būtina turėti bakalauro laipsnį.

Honkongas

Honkongo švietimo sistema primena Pietų Korėją. Nuo trejų iki šešerių metų vaikai lanko darželį, kur yra parengiami mokyklai. Nuo šešerių metų vaikai pradeda eiti į pradinę mokyklą. Sulaukę 12-os, pereina į pagrindinę mokyklą, kurioje mokosi iki 15 metų. Tuomet jų laukia dar dveji metai vidurinėje mokykloje.

Pirmuosius šešerius metus mokiniams nebūna jokių egzaminų. Iki 2012 metų moksleiviai turėjo laikyti tik du egzaminus: baigdami pagrindinę ir vidurinę mokyklas. Nuo kitų metų liks tik vienas egzaminas –pabaigus visą mokymosi ciklą.

Honkongo mokyklose galima rinktis iš kelių mokymosi programų: rytinės, popietinės ir sudarytos visai dienai. Dauguma mokyklų dirba pagal paskutinį variantą.

Daug programų yra skirtos ne tik mokymuisi klasėse, bet ir praktiniam žinių pritaikymui už mokyklos ribų. Vaikai mokosi kinų kalba, o anglų kalba laikoma antrąja mokymosi kalba.

Honkonge, kaip ir Pietų Korėjoje, daug dėmesio skiriama mokymosi procesui modernizuoti ir popieriniams informacijos šaltiniams mažinti.

Nepaisant to, kad klasės yra gana didelės (kartais jose gali būti iki 40 mokinių), mokytojai dirba tik 10 – 12 valandų per savaitę.

Japonija

Japonijos švietimo sistema beveik nesiskiria nuo azijietiško „standarto“: treji metai vaikų darželyje, šešeri metai pradinėje mokykloje, vėliau treji metai pagrindinėje ir dar treji vidurinėje mokykloje.

Japonijos moksleiviams privaloma baigti pradinę ir pagrindinę mokyklas. Sulaukę 15 metų japonų paaugliai gali ir visai nebesimokyti, bet beveik 95 proc. pasirenka tęsti mokslus vidurinėje mokykloje.

Pradinėje mokykloje be įprastų dalykų – gimtosios kalbos, literatūros, aritmetikos, muzikos ir fizinės kultūros – vaikai dar mokomi dorovės ir savikontrolės.

Pradinėje ir pagrindinėje mokyklose mokiniai per pamokas dirba su viena ir ta pačia užduotimi. Pamokos retai primena paskaitą, dažniausiai per jas vyksta aptarimai ar dirbama su projektais ir bendromis užduotimis.

Neseniai japonų moksleiviai turėdavo praleisti mokykloje šešias dienas per savaitę ir atlikti neįsivaizduojamą kiekį namų darbų. Naujos reformos sumažino mokslo dienų skaičių iki penkių dienų per savaitę, tačiau namų darbų kiekiai nepakito. Jei pridėsite trumpas vasaros atostogas, gausite tipiško, mokslų nuvarginto japonų moksleivio paveikslą.

Egzaminus mokiniai laiko baigdami pagrindinę ir vidurinę mokyklas. Jų rezultatai turi didžiulę įtaką tam, kur toliau jaunuolis studijuos.

Įdomu tai, jog klasės auklėtojai daug laiko praleidžia su auklėtiniais ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų.

Pedagogo profesija Japonijoje yra gerbiama, tačiau sunkiai įgyjama. Pedagogo diplomus sugeba gauti tik 14 proc. visų norinčiųjų ir tik 30 – 40 proc. juos gavusiųjų suranda mokytojo darbą.

Pradirbus mokykloje 15 metų, vidutinis mokytojo atlyginimas sudaro 38 tūkst. eurų (129 tūkst. litų) per metus.

Singapūras

Singapūre vaikai eiti į mokyklą pradeda nuo 6 metų. Mokslai padalyti į kelis etapus, iš kurių yra privalomas tik pirmasis – šešeri metai pradinėje mokykloje. Vėliau seka vidurinėje mokykla, turinti kelis skirtingus variantus, ir galiausiai – priešuniversitetinis kursas.

Pradinėje mokykloje (mokomasi iki 12 metų amžiaus) vaikai mokomi gimtosios ir anglų kalbos (privaloma), matematikos, muzikos, etikos ir kitų dalykų. Pabaigus pradinę mokyklą, vaikų laukia egzaminas

Užbaigus šią mokyklą, mokslus galima nutraukti, bet absoliuti dauguma mokinių nusprendžia mokytis toliau dar bent ketverius metus. Vidurinėje mokykloje galima rinktis įvairius kursus: specialųjį (4 – 6 metai), greitąjį (4 metai), normalų akademinį ( 5 metai), normalų techninį (4 metai) ir profesionalųjį (1 – 4 metai).

Atsižvelgus į kursą, moksleiviai gauna atitinkamą generalinį mokslų pažymėjimą (N, O arba A). Gavę aukščiausio - A lygio – pažymėjimą, moksleiviai gali stoti į universitetą.

Singapūre mokytoju tampa taip pat ne kiekvienas norintis. Potencialūs pedagogai atrenkami iš 30 proc. geriausių universitetų absolventų, bet ir tai ne visada padeda tapti mokytoju, nes dėl jų darbo vietos vyksta dideli konkursai.

Vidutinis mokytojo atlyginimas - 35 tūkst. eurų (119 tūkst. litų) per metus. Be to, mokytojai gauna nemažai premijų, kurios priklauso nuo jo pedagoginės veiklos, profesinio lygio ir aktyvumo mokykloje.

Didžioji Britanija

Didžiojoje Britanijoje vaikai mokytis pradeda nuo penkerių metų, kai vaikas pradeda lankyti pradinę mokyklą. Joje mokomasi 12 metų amžiaus. Šiuo metu britų mokyklose namų darbai gali būti neužduodami.

Tokia galimybė atsirado 2012 metų pradžioje, kai Švietimo ministerija leido mokytojams savarankiškai spręsti, užduoti moksleiviams namų darbų, ar ne. Įsisavintos žinios tikrinamos esė pagalba ar rengiant projektus, kuriuos būtina įgyvendinti.

Mokslai pradinėje mokykloje baigiasi egzaminu, kurį išlaikius, suteikiama teisė tęsti mokslus vidurinėje mokykloje. Ten paauglys praleidžia dar kelerius metus ir 16 metų amžiaus laiko eilinį baigiamąjį egzaminą, kurį išlaikius, išduodamas bendrojo vidurinio lavinimo sertifikatas (GCSE). Jį gauti privaloma visiems šalies moksleiviams.

Didžiosios Britanijos mokyklos stengiasi laikytis tokių seniai susiformavusių tradicijų kaip mokyklinės uniformos, aktyvi labdaringa veikla, reguliarus socialinis darbas.

Vaikus iki 8 metų dažniausiai moko vienas pedagogas. Vėliau atsiranda atskirų dalykų mokytojai ir duagiau dėmesio pradedama skirti baigiamiesiems mokyklos egzaminams.

Elitinėse uždarose mokyklose – pensionuose vaikai gali būti mokomi individualiai arba grupėmis, sudarytomis pagal vaikų gabumus. Juose gali būti mokoma ir papildomų dalykų, kurių nebūna įprastose mokyklose. Tai neturėtų stebinti, nes privačios mokyklos Didžiojoje Britanijoje turi teisę nesilaikyti nacionalinės švietimo programos.

Nyderlandai

Ikimokyklinio ugdymo įstaigas vaikai gali pradėti lankyti nuo trejų metų, o nuo penkerių tai yra privaloma. Nuo 5 iki 12 metų amžiaus vaikai eina į pradinę mokyklą, kurią baigiant reikia laikyti egzaminą.

Nuo šio egzamino rezultatų priklauso, kur vaikas mokysis toliau. Jis gali rinktis paruošiamąjį vidurinį išsilavinimą (VMBO), trunkantį 4 metus, bendrąjį vidurinį išsilavinimą (HAVO), trunkantį 5 metus, arba priešuniversitetinį išsilavinimą (VWO), kuris tęsiasi 6 metus. Pirmus dvejus metus mokymosi programos visose trijose kryptyse sutampa, todėl moksleiviai nesunkiai gali jas pakeisti. Nuo 2007 metų baigti vieną iš šių programų yra privaloma.

Pradinėje mokykloje vaikai mokosi iš karto trijų kalbų – olandų, prancūzų ir anglų, taip pat matematikos, visuomenės mokslų, piešimo.

Mokymosi metu moksleiviai taip pat vertinami mums įprastais metodais – pažymiais už namų darbus, veiklą klasėje ir pan.

Į mokyklinę veiklą aktyviai įtraukiami mokinių tėvai. Tyrimų duomenys rodo, kad 90 proc. tėvų mokykloje atliko kokį nors vienkartinį darbą, 53 padėjo mokytojams vesti pamokas, 60 proc. teikė pagalbą už klasės ribų – bibliotekoje, leidžiant mokyklos laikraštį, rengiant mokslo medžiagą ir pan. Tai leidžia tėvams sekti savo vaikų mokymosi procesą ir pastebėti iškilusias problemas, taip pat nukreipti juos reikiama linkme.