Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Švietimas |
Nors iki valstybinių brandos egzaminų sesijos pradžios liko dar nemažai laiko, abiturientai jau įnirtingai jiems ruošiasi. Tačiau kai kurie dvyliktokai nesureikšmina brandos egzaminų, jie labiau sunerimsta išgirdę žodžius IELTS arba TOEFL. Visi šie nerimaujantys moksleiviai planuoja tęsti mokslus Vakarų aukštosiose mokyklose. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Ieva Strėlčiūnaitė (23) iš pradžių net nesvarstė apie tokią galimybę. Mergina nusprendė tęsti mokslus Vilniaus universitete Gamtos mokslų fakultete, tačiau po ketverių metų nelaikė savo rankose Biologijos bakalauro diplomo. Ji dar anksčiau nutraukė studijas, nusipirko lėktuvo bilietą ir išvyko mokytis į Voriko universitetą Jungtinėje Karalystėje. - Ar paskutiniaisiais mokyklos metais jau žinojai ką norėsi studijuoti ateityje? Ar turėjai minčių apie studijas užsienyje? Dvyliktoje klasėje nežinojau, ką tiksliai norėsiu studijuoti, tačiau mokykloje žavėjausi gamtos mokslais: chemija, biologija. Manau, tai ir lėmė mano sprendimą pasirinkti studijas, kurios būtų susijusios su biopasauliu. Žinojau, kad yra galimybių studijuoti užsienyje - Didžiojoje Britanijoje ar Skandinavijoje, tačiau nedegiau dideliu noru palikti gimtinę. Manau, labiausiai gąsdino tai, jog būtų tekę studijuoti ne lietuvių kalba. Nenorėjau palikti artimųjų, draugų, supratau, jog man prisitaikyti prie naujos kultūros irgi nebūtų lengva. Buvau patenkinta mokslais gimnazijoje, tad nemaniau turėsianti problemų universitete. - Kodėl po dviejų metų nutraukei biologijos studijas Vilniaus universitete? Man asmeniškai nepatiko mokymo sistema ir universiteto dėstytojų politika. Negaliu teigti, kad ji yra neefektyvi ir viską reiktų keisti, tiesiog ji nebuvo tinkama man. Universitete vykdavo nuobodžios paskaitos. Mano nuomone, į galvą buvo kišamas per didelis kiekis informacijos, kai dalis jos tiesiog nereikalinga arba nereikšminga. Viską aprėpti iš tiesų buvo neįmanoma, todėl jausdavau didelį stresą. Niekuomet nepamiršiu laboratorinių darbų, kuomet dėstytojas skaitydavo iš vadovėlio, išleisto 1988 metais, o mes, studentai, klausydavomės ir vesdavome pirštu savo knygoje, kur jis skaitydavo. Juk biomokslas nuolat kinta, sparčiai tobulėja, kasmet išleidžiami nauji mokslinės literatūros leidimai. Buvo ir tokių dėstytojų, kurie tiesiog bandydavo apsunkinti studento gyvenimą, neduodavo prieigos prie pateikčių, kurias pristatydavo paskaitų metu, o liepdavo milžinišką informacijos kiekį konspektuotis patiems ranka arba ieškoti informacijos savarankiškai. Nežinau kaip dabar, bet mano studijų metais dirbdavome su tarybinių laikų įrenginiais, o kartais keliolikos žmonių grupei tekdavo dalintis tik vienu prietaisu. - Kokie esminiai skirtumai tarp studijų Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje? Didžiojoje Britanijoje kiekvienas dėstytojas - savos srities žinovas, myli savo darbą, moka informaciją pateikti įdomiai. Niekuomet nežemins studento, visada atsakys ir pagelbės bet kuriuo klausimu. Kiekvienas studentas turi asmeninį kuratorių. Tai yra universiteto dėstytojas, kuris visų mokslų metu bendrauja su studentu, padeda spręsti problemas, susijusias su studijuojama specialybe. Mokomės iš naujų mokslinių knygų leidinių, visas jas galima rasti universiteto bibliotekoje, todėl nereikia pirkti patiems. Svarbu ir tai, jog kiekvieną savaitę vyksta įvairūs seminarai, vadinamieji workshops. Lekcijų metu studentams patariama, kaip susidoroti su stresu prieš egzaminus, lektoriai supažindina su įvairiausiais mokymosi metodais, suteikia informacijos kaip rašyti CV (gyvenimo aprašymą), supažindina su darbo perspektyvomis ateityje. - Didžiosios Britanijos D. Kamerono vyriausybė 2010 metais įvykdė gan skaudžią studentų kišenėms švietimo reformą. Kokią įtaką ši reforma padarė studentams? Kaip tu pati asmeniškai planuoji savo biudžetą? Ar esi pasiėmusi paskolą mokslams? Negaliu objektyviai atsakyti, neturiu duomenų, koks studentų skaičius rinkdavosi studijas Britanijoje iki reformos ir po jos. Negaliu teigti, kad Anglijos aukštosios mokyklos sulaukia daug prašymų, tačiau šiais metais Voriko universitetas sulaukė didesnio skaičiaus lietuvių, negu pernai, nepaisant trigubai didesnės kainos už studijas. Ši nauja reforma nepaveikė mano studijų kainos, bet mokslas pareikalavo vis vien nemažų investicijų, tad teko pasiimti paskolą. Studijų paskola nėra atgrasi, netgi, manau, ji ganėtinai palanki studentams. Pragyvenimas taipogi nepigus, tačiau visada stebiu, kiek išleidžiu pinigų maistui, drabužiams, pramogoms. Esu užsibrėžusi tikslą neviršyti nustatytos sumos, kol kas sekasi puikiai. - Visi puikiai žino, jog studentavimas ir studijavimas - tai ne tas pats. Kuo skiriasi studentų gyvenimas Lietuvoje ir svetur? Kokios populiariausios laisvalaikio praleidimo formos? Didžiosios Britanijos studentų laisvalaikis smarkiai nesiskiria nuo lietuvių. Didelė dalis Voriko studentų gyvena universiteto miestelyje. Čia turime ne tik bendrabučius ir fakultetus, bet ir kavines, barus, naktinius klubus. Vyksta daugybė renginių: labdaros akcijos, kino vakarai, spektakliai, menų parodos, koncertai, šokių pasirodymai. Visa tai leidžia atitrūkti nuo mokslų, nereikalauja didelių finansinių galimybių, nereikia įveikti didelio atstumo norint pasiekti vienokią ar kitokią kultūrinę organizaciją miestelyje. - Kuo skiriasi ir kuo panašūs užsieniečiai ir lietuviai studentai? Voriko universitetas pasauliniame aukštųjų mokyklų reitinge užima pakankamai aukštą vietą. Manau, kad kiekvienas šio universiteto studentas kažko yra vertas, nesvarbu, ar jis lietuvis, anglas ar azijietis. Per pirmuosius metus pastebėjau, jog anglai visgi nėra tvarkingi, o jų aprangos stilius neretai sugeba šokiruoti. Merginų išvaizda gan vulgaroka: ryškus makiažas, nesuprantama plaukų spalva ar šukuosena, jos nesistengia derinti garderobo prie savo figūros linijų. Kita vertus, jie liberalūs, toleruoja tautines mažumas, homoseksualus, neformalias grupes. - Tavo nuomone, kodėl kiekvienais metais vis daugiau ir daugiau jaunuolių išvyksta tęsti mokslų į Vakarų aukštąsias mokyklas? Manau, yra daugybė priežasčių. Vieni nori pabėgti iš Lietuvos, nes neranda vietos savo gimtinėje, nemato savo ateities Lietuvoje, nemano, jog galės save realizuoti. Yra tokių jaunuolių , kurie išvyksta tiesiog dėl idėjos, juos vilioja svetimas kraštas ir savita kultūra, nauji žmones, įspūdžiai, kosmopolitiškas gyvenimo būdas. Žinoma, užsienio aukštųjų mokyklų specialybių gausa taipogi pritraukia daug abiturientų. |