Du diplomai – už vieną magistro darbą

Rokas (vardas pakeistas) studijuoja dvejose skirtingų krypčių psichologijos magistrantūrose Mykolo Romerio universitete (MRU) ir Lietuvos edukologijos universitete (LEU). Už vienas Roko studijas moka valstybė, kitas jis finansuoja pats.

„Studijų programos skiriasi, bet tai ne tas pats skirtumas, kaip būtų studijuojant, pavyzdžiui, informatiką ir lietuvių filologiją. Diskutuojant su bendrakursiais iškilo klausimas: kodėl negaliu rašyti vieno magistro darbo ir jo gintis abiejuose universitetuose. Juk mokslinio tyrimo tema gali būti ta pati“, – sakė studentas.

Pakalbėjęs su teisininkais Rokas išgirdo, kad nieko neteisėto čia nebūtų – esą joks įstatymas neapibrėžia plagijavimo nuo savęs. Studento manymu, šiuo atveju susiduriama tik su etikos klausimu. Rokas pasiryžęs naudotis abiejų skirtinguose universitetuose dirbančių darbo vadovų pagalba.

Teisiškai leistina, bet neetiška

Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus sako, kad teisiniu požiūriu nėra reglamentuota, kad to paties darbo negalima atnešti du kartus ir už jį gauti du diplomus. „Teisiniu požiūriu tai nereglamentuota. Apie darbo užduotį, kokybę, tikslus ir rezultatus sprendžia aukštoji mokykla. Kitas dalykas – akademinė etika. Paprastai laikomasi nuostatos, kad už tą patį daiktą neturėtų būti duodami du išsilavinimo pažymėjimai“, – sakė R. Vaitkus.

Pasak jo, baigiamasis darbas yra studijų dalis, magistro kurse baigiamasis darbas sudaro didelę dalį studijų apimties. Magistro darbai – aukšto lygio tyrėjų darai, jie turi būti originalūs, vertingi, orientuoti į naujų žinių sukūrimą.

„Iš esmės tai reikštų, kad žmogus plagijuoja pats save. Tai kertasi su akademine etika. Diplominio darbo vadovas pats formuluoja užduotis pagal artimą sau mokslinių tyrimų tematiką. Labai sunkiai įsivaizduojama, kaip galėtų būti tapatus darbas atnešamas viename universitete ir kitame. Arba magistriniam darbui vadovaujantis vadovas yra prastas specialistas ir nedirba su studentu – tada tokie dalykai įmanomi“, – svarstė R. Vaitkus.

R. Vaitkus klausia, ką tokios studijos duoda žmogui – jis neįgyja naujų papildomų kompetencijų, tik du skirtingų universitetų diplomus. „Tokiu atveju devalvuojame diplomą, nešame kaip keičiamą džokerio kortą tai į vieną, tai į kitą universitetą. Skeptiškai žiūriu į tokius akademinius džokerius“, – kalbėjo viceministras.

Mato teisinį kazusą

MRU Akademinių reikalų centro Studijų skyriaus Studijų programų ir kokybės užtikrinimo grupės vadovė Inga Juknytė-Petreikienė sakė iki šiol su tokiais atvejais nesusidūrusi. Pasak I. Juknytės-Petreikienės, jeigu toks atvejis pasitaikytų, kuomet susitarus tarp dviejų Lietuvos aukštųjų mokyklų vykdoma jungtinė dvigubo laipsnio studijų programa, tokiu atveju nebūtų jokių problemų. Tada žmogus įstoja į konkrečią dviejų aukštųjų mokyklų vykdomą studijų programą, rašo vieną baigiamąjį darbą, jam suteikiama viena kvalifikacija ir du diplomai.

„Bet jai studentas nestudijuoja jungtinėje studijų programoje, iškyla akademinio sąžiningumo klausimas. Mūsų universitete pagal studijų tvarką ir studijų rezultatų vertinimo tvarką, kurioje apibrėžta plagiato samprata, baigiamasis darbas negali būti gintas kitose Lietuvos ar užsienio aukštosiose mokyklose. Priešingu atveju tai traktuojama kaip nesąžiningumas. Pateikdamas darbą, studentas turi užpildyti sąžiningumo deklaraciją, joje įrašyti, ar darbas kažkur kitur gintas, ar šiuo metu ginamas kitoje aukštojoje mokykloje“, – aiškino MRU atstovė.

Ji cituoja švietimo ir mokslo ministro 2006 m. išleistą studijų rezultatų įskaitymo tvarkos pakeitimą, kuriame nurodyta, kad iš kitų aukštųjų mokyklų baigiamieji darbai ar baigiamieji egzaminai yra neįskaitomi. „Taigi lyg ir susiduriame su teisiniu kazusu. (…) Jei iš tikrųjų tai labai artimos studijų programos, būdamos skirtingų krypčių, suteikia darbui pridėtinę vertę, teisiškai tai nėra reglamentuota. Kita vertus, žmogus turi du baigiamuosius vadovus, vienoje aukštojoje jis gali gauti 9, kitoje 7”, – svarstė I. Juknytė-Petreikienė.