Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Švietimas

Kur pasauliniame reitinge nutūpė Lietuvos universitetai

2013-09-12 (0) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (220)
    Share

Antradienį paskelbtas tarptautinis universitetų reitingas „2012/13 QS World University Rankings“ rodo, kad keturi šalies universitetai patenka tarp 800 pasaulio geriausiųjų.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Į reitingą pakliuvo Vilniaus universitetas (VU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Kauno technologijos universitetas (KTU).

Aukščiausiai iš Lietuvos universitetų įvertintas VU – užėmė 601–650 vietą. Pernai VU buvo įvertintas 501-550 vieta. 

Likę trys universitetai pakliuvo į 701+ kategoriją, vadinasi, užima 700-800 vietas. KTU reitinge paminėtas pirmąjį kartą, o VDU ir VGTU reitinge smuktelėjo: praėjusiais metais jie buvo įvertinti 601+ vietomis.

Reitingo rengėjai deklaruoja, kad atsižvelgiant į pasaulio universitetų skaičių, QS sąrašas atspindi 4 proc. geriausiųjų aukštųjų mokyklų.

Kas geriausi pasaulyje

Reitingo priekyje – Masačusetso technologijos institutas (MIT, JAV). Antroje į trečioje vietoje įsitaisė Harvardo universitetas (JAV) bei Kembridžo universitetas (Jungtinė Karalystė).

Toliau rikiuojasi Londono universiteto koledžas (UCL, Jungtinė Karalystė), Londono imperatoriškasis koledžas (Jungtinė Karalystė), Oksfordo universitetas (Jungtinė Karalystė), Stanfordo universitetas (JAV), Jeilio universitetas (JAV), Čikagos universitetas (JAV). Geriausiųjų dešimtuką užbaigia Kalifornijos technologijų institutas (JAV).

„QS World University Rankings“ skelbiamas jau dešimtus metus iš eilės. Reitingo rezultatai sudaromi pagal akademinę reputaciją (40 proc.), reputaciją tarp darbdavių (10 proc.), santykį tarp studentų ir dėstytojų (20 proc.), citavimo indeksą (20 proc.), užsienio dėstytojų dalį (5 proc.), tarptautinių studentų skaičių (5 proc.).

Pirmi 400 universitetų reitinguojami individualiai, nuo 401 rikiuojami grupėmis konkrečios vietos neskiriant. QS reitingas sudaromas iš daugiau nei 2000 universitetų. Į geriausiųjų reitingą patenka per 800 universitetų. Sudarinėjant universitetų reitingą šiemet atsižvelgta į daugiau nei 62 tūkstančių mokslininkų ir beveik 28 tūkstančių darbdavių nuomonę. Pasak „QS World University Rankings“ rengėjų, toks aukštųjų mokyklų įvertinimo tyrimas – didžiausias ir reikšmingiausias pasaulyje.

Kuklūs rezultatai - dėl nepakankamo mokslo ir švietimo finansavimo?

„Nors Lietuvos universitetai šiemet užima žemesnes pozicijas, tai nereiškia, kad jų rezultatai yra blogesni, net atvirkščiai. Pavyzdžiui, VGTU duomenys yra ne ką prastesni, o studijų ar tarptautiškumo srityse – geresni nei pernai,“ – pranešime cituojamas VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas.

A. Daniūnas atkreipia dėmesį, kad šiemet QS reitingą papildė daugiau nei 130 naujų aukštųjų mokyklų, vertinami universitetai iš 76 pasaulio šalių, tarp jų ir Azijos, kur valstybės investicijos į aukštąjį mokslą kasmet gerokai didinamos.

„Universitetų vertinimas – labai dinamiškas, kiekvienas turi smarkiai stengtis, kad keletą metų iš eilės išliktų toje pačioje vietoje. Labai gaila, kad trys iš keturių Lietuvos universitetų yra žemiau 700-osios vietos, bet taip greičiausiai nutiko dėl nepakankamo mokslo ir švietimo finansavimo“, - pranešime teigia QS reitingų Centrinės Europos regiono direktorė Zoya Zaitseva.

D. Pavalkis: liūdžiu

Švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį liūdina žemos Lietuvos universitetų vietos pasauliniame reitinge. Pasak D. Pavalkio, Lietuvos universitetai nesupranta jungimosi naudos.

„Iš tikrųjų liūdžiu. Jeigu universitetai suprastų savo vienijimosi ir bendrų pastangų, darbo europinėje ir pasaulinėje plotmėje naudą ir perspektyvą, jie jungtųsi, būtų dideli ir būtų ne 700-800-tuke, o 200-tuke ar 300-uke ir panašiai“, – teigė D. Pavalkis.

Pasak D. Pavalkio, Vilniuje vykusioje tarptautinėje aukštojo mokslo konferencijoje išryškėjo tendencijos, kad „universitetų skaičius Europos Sąjungoje turėtų mažėti dramatiškai“. Tai lems naujos mokymo formos, pavyzdžiui, nuotolinis mokymas.

„Gerai, kad iš viso tie keturi universitetai papuolė. Galiu pasakyti, kodėl nepapuolė kiti – jie yra siauresnio profilio arba jų profiliai neišdetalizuoti – neaiškūs“, – sako ministras. D. Pavalkio tvirtinimu, vieta reitingo lentelėje – sėkmės laidas į universitetą prisivilioti tarptautinių studentų.

„Pas mus studentų kasmet mažėja po 9 proc. ir tai dar tęsis, ko gero, 6-8 metus, vienintelis šansas universitetams išgyventi – arba mažintis, arba jungtis, arba išeiti į reitingų lentelės priekį, kad čia važiuotų tarptautiniai studentai“, – kalbėjo D. Pavalkis.

Jis sako stebėjęs pirmtako Gintaro Steponavičiaus ir ankstesnių ministrų norus padėti universitetams jungtis. „Tačiau, kaip žinote, tai kova su vėjo malūnais. Nežadu kažko daryti per prievartą, juo labiau, kad šiuo metu pirmininkaujame ES Tarybai, šiame formate gauname ir naujų idėjų, ir mano asmeninis požiūris keičiasi į tai, kaip funkcionuoja aukštojo mokslo sistema“, – teigia ministras. Jo manymu, reikia teikti ne siūlymus Seimui jungti aukštąsias, o rengti politinius debatus apie aukštojo mokslo ir švietimo sistemos apvertimą nuo galvos ant kojų.

P. Baršauskas saviguoda neužsiima

Optimizmu netrykšta ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) pirmininkas, KTU rektorius P. Baršauskas. Tiesa, jis džiaugiasi, kad KTU šįmet pirmą kartą pateko į reitingą.

„Dėl KTU – kaip pirmą kartą dalyvaujant, rezultatai visai neblogai, jei skaidai į atskirus kriterijus, pagal studijų kokybę papuolame tarp 400-500. Kodėl taip toli nuo Masačusetso technologijos instituto, Kembridžo ir Harvardo? Čia daug išvedžiojimų gali turėti – tiek šalies išsivystymą, tiek ekonomiką, patrauklumą, finansavimą ir taip toliau“, – kalbėjo P. Baršauskas.

Pašnekovas prisipažįsta nesąs didelis reitingavimų gerbėjas, mat juose visada yra subjektyvumo. Pavyzdžiui, kai klausiama, kiek universitetas turi Nobelio premijos laureatų, iškart krenti žemyn.

„Iš vienos pusės galima būtų gražiai pateikinėti ir guostis, kad pagal viso pasaulio universitetų skaičių atrodome neblogai – esame tarp 4 proc. Tai nėra taip blogai, bet panašu į guodimąsi. Kitas aspektas – truputį liūdna, kad, lyginant su pernai, šiek tiek mūsų universitetai pakrito, pernai jie buvo aukščiau“, – sakė LURK prezidentas. Pasak jo, pasakyti, kur slypi problemos, reikia gilesnės analizės.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(2)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
157(0)
91(1)
74(0)
56(0)
54(0)
51(0)
40(0)
34(0)
22(0)
21(0)
Savaitės
186(0)
185(0)
182(0)
182(0)
173(0)
Mėnesio
297(3)
289(0)
288(0)
285(6)
284(1)