Aukštosioms pakirps sparnus: nebeleis sukčiauti

R. Vaitkus pateikia pavyzdį apie dvi skirtingas dviejų universitetų programas: viena vadinasi „ekologija ir aplinkosauga“, kita – „aplinkosauga ir ekologija“.

„Čia realus pavyzdys, rodantis, kaip bandoma pritraukti studentus per manipuliacijas. Yra universitetas, pats prisipažinęs, kad keturis kartus keitė programos pavadinimą kol, galų gale, pagal tą patį programos turinį priviliojo studentus į savo programą. Ką tai rodo – aukštajame moksle esant rinkos sąlygoms, naudojami rinkodaros elementai – pavadinimų keitimai. Tie, kas gerai išmano rinkodarą, puikiai žino, kad programų pavadinimai tampa viliotiniu stojant į aukštąją mokyklą. Mes nenorime to viliotinio – mes manome, kad studentas neturėtų būti apgaudinėjamas“, – sakė R. Vaitkus.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas skaičiuoja, kad šįmet stojantiems į bakalauro studijas pasiūlyta 1100 studijų programų. Pirmą kartą istorijoje programų skaičius viršijo 1000.

„Jeigu žiūrėsime pagal valstybinių vietų skaičių, vienai programai vidutiniškai tenka 14 studentų. Žinant, kad kai kurios priima šimtus, kas lieka kitoms? Tikrai nenormali situacija“, – dėsto P. Žiliukas.

Pabodo primityvumas

Pasak R. Vaitkaus, studijų programų gausa susiaurina pačias programas ir studentas nebeturi pasirinkimo laisvės. Jo nuomone, programų stambinimas leistų išsiskleisti studentų norams ir gebėjimams, aukštosios galėtų lanksčiau organizuoti studijas. Kaip pavyzdį R. Vaitkus pateikė Švedijos Upsalos universitetą: „Buvau nustebęs, kad privalomų dalykų skaičius tesudaro apie 10 proc. visos studijų programos, visa kita – laisvas studentų pasirinkimas“.

R. Vaitkus atskleidė, kad Švietimo ir mokslo ministerija neberegistruos naujai kuriamų aukštųjų mokyklų studijų programų. Jo tvirtinimu, taip aukštųjų mokyklų autonomija nebus pažeista. „Tegul kuria kiek nori studijų programų, kad ir individualių kiekvienam studentui: jeigu nustosime registruoti, pasibaigs tas noras“, – sako viceministras.

R. Vaitkui antrina P. Žiliukas. „Aukštosios turėtų vilioti studentą ne pavadinimais, o programos turiniu, lankstumu, galimybe dalyvauti įvairiausiuose mainuose. To ir siekiama. Taip susiklostė, kad bežaidžiant žodeliais žaidimas kurį laiką ėjosi, bet galimybės jau išsemtos ir primityvios. Reikia pereiti į aukštesnį lygmenį“, – teigia LAMA BPO prezidentas.

Stojančiųjų laukia naujovės

Kitąmet stojančiųjų turėtų laukti ne tik mažiau studijų programų, bet ir dar keletas pokyčių. Su jais trečiadienį supažindinti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai.

Tikimasi, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius išliks toks pat, kaip ir 2013 m., arba šiek tiek mažės. Šįmet į nemokamas vietas priimti 14 592 asmenys. Skaičiuojama, kad abiturientų kitąmet mažės 3000.

„Kadangi bendrąja apimti lėšų dalis aukštajam mokslui nebus mažinama, planuojame nežymiai mažinti priimamų studentų skaičių – tiktai pagal tai, kiek sumažės stojančiųjų, tai gali būti 2-3 proc. Mes teiksime tokį siūlymą, dėl to apsispręs Vyriausybė“, – aiškino R. Vaitkus.

Planuojama palikti du priėmimo etapus – iki šiol jų būdavo trys. Dėl to priėmimas truks trumpiau. Be to, žadama pereiti prie dešimtbalės konkursinio balo skalės sistemos.