Jaunoji karta: ko apie studentus nežino tėvai

„Pastaraisiais metais vis daugiau atvejų, kai tėvai ir globėjai ieško atsakymo, kodėl sūnus, dukra, anūkas buvo išbraukti iš studentų sąrašų, kadangi jie yra tikri, kad jaunuoliai vis dar studijuoja, nes juk „taip sako namie“. Mes apskritai neprivalome teikti informacijos apie studentą niekam kitam išskyrus jį patį, bet žmogiškai pasikalbame, sulaukdami klausimo: „Kodėl nepranešėte..?“, – pasakoja Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto dekanas profesorius dr. Andrius Vaišnys.

Tokie studentai vietos universitete netenka nesumokėję studijų įmokos ar dėl turimų akademinių skolų.

Šįmet dekanas pirmą kartą kalbėdamasis su pirmo kurso studentais palinkėjo gerbti šeimų narius, tėvus ir vertinti jų uždirbtus pinigus – kitaip tariant, būti sąžiningiems. Tai reiškia ir būti brandiems.

A. Vaišnys taip pat pastebi, kad yra nemažai studentų, kurie nori nutraukti arba jau nutraukia bakalauro studijas kitoje aukštojoje mokykloje ir stoja į VU, arba atvirkščiai, nes, anot tėvų, „ieško savęs“. „Manau, nemažai tėvų ir juolab senelių apie universitetą žino tik tiek, kiek patys gali prisiminti, kaip studijavo prieš 25 metus ar dar seniau, todėl galima suprasti jų tikėjimą atžalų pasakomis ir nuolatinę finansinę paramą „geresnėms studijoms“ vis naujoje vietoje“, – studentų nesąžiningumo schemas atskleidžia A. Vaišnys.

Čia profesorius pastebi trečią „ieškojimo“ būdą: jaunas žmogus stoja pasirinkdamas, pavyzdžiui, valstybės finansuojamą vietą vieneriems metams ir iš anksto teigia, kad po metų vis tiek vyks studijuoti į užsienį. „Tai nėra šiaip socialinės „laisvės“ interpretacijos: nebrandos, kaip ir neraštingumo, požymių išryškėjo dėl to, jog mes visi iš dalies esame atsakingi už tokią švietimo ir aukštojo mokslo sistemą“, – kalbėjo A. Vaišnys.

Dekano nuomone, pirmiausia pelenais galvą barstytis turi tie, kurie sumenkino skaitymo reikšmę mokykloje – kai mokiniai neskaitydavo geriausių pasaulio knygų, o mokymo programa neformavo vertybinės filosofijos. Pasak A. Vaišnio, interpretacijų rašymas apie „kažką“ – joks pasirengimas aukštajam mokslui. Be to, pagrindines, pirmos pakopos universitetines studijas vertinant kaip amato pagrindą, iš esmės niveliuojama Universiteto idėja.

Kas būna, kai per vaikus bando įgyvendinti neišsipildžiusias savo svajones

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentui Pauliui Baltokui tekę girdėti apie atvejus, kai studentai paima iš tėvų pinigus, tačiau jų universitetui neperveda. „Tėvų apgaudinėjimas – tėvų ir vaikų santykių problema, niekas negali to užkardyti ir apsaugoti. Jei vaikai apgaudinėja tėvus, gal yra auklėjimo ar kitokių problemų“, – svarsto P. Baltokas.

P. Baltokas primena, kad studentai yra pilnamečiai ir patys priiminėja sprendimus. Universitetas tikrai neturi teisės apie juos teikti informacijos. „Įsivaizduokite, kas bus, jei universitetas kiekvienai močiutei, tėčiui, broliui ar bet kam kam pradės teikti informaciją apie pažymius, bendrabučius, sumokėtus ar nesumokėtus pinigus. Taip nueisime labai toli“, – kalbėjo LSS prezidentas.

Pasitaiko ir kardinaliai priešingų atvejų: tėvai už vaikus pildo stojimo į aukštąsias paraiškas, skambina konsultuotis į priėmimo komisijas. „Apie tai kalbame kiekvieną kartą prieš stojimus. Problema ne savarankiškume, o tai, kad tėvai stengiasi įgyvendinti savo neišsipildžiusias svajones: tapti mediku, teisininku, aktoriumi, panašiai. Taip vaikas būna gana smarkiai spaudžiamas“, – sakė P. Baltokas.

Kai seka kiekvieną vaiko žingsnį

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentui profesoriui Pranui Žiliukui tekę girdėti kalbų, kad tėvai kišasi į stojimo procesą.

„Dalis tėvų įsiregistruoja kaip stojantieji, ne tiek mažai tokių yra – kad galėtų matyti visą rutiną, gaunamus pranešimus. Pastebime tokių dalykų, nes paprastai tarp įsiregistravusių sistemoje keli tūkstančiai vėliau ne iki galo užpildo duomenis, tad, natūralu, jokių sutarčių nepasirašinėja, bet patenkina savo smalsumą. Yra tokių dalykų, tik nežinau, ar tai baisi problema“, – sakė P. Žiliukas.

Jis patvirtina, kad tėvai skambina konsultuotis dėl stojimo. P. Žiliuko teigimu, gali būti, kad tėvai tai daro smalsumo vedini arba norėdami solidžiai, išmanančiai vaikams patarti. Vis dėlto, primena P. Žiliukas, stojantieji yra suaugę žmonės, turi prisijungimo slaptažodžius ir jei niekam slaptažodžio neatiduoda, už viską ir atsako. Studijų sutartį su universitetu pasirašo patys studentai.