Darbo nerandantys aukštųjų absolventai stoja į profesines mokyklas – vilioja ir didesni atlyginimai

Stipriai keičiasi ir Lietuvos profesinės mokyklos. Sulaukusios ES paramos, jos turi moderniausią techninę bazę ir gali puikiai paruošti aukšto lygio specialistus.

Pamirškite nugarą lenkiančius juodadarbius. Daugelis darbuotojų darbo dieną leidžia prie kompiuterių ar modernių įrengimų. Lietuvos darbo rinkoje itin trūksta darbininkiškų profesijų atstovų, todėl profesinių mokyklų absolventai greitai išgraibstomi.

Darbo paieškos specialistai pastebi, kad jie daugelį aukštųjų absolventų lenkia ir savo uždarbiu, nes darbdaviai kur kas mieliau piniginę atveria geram frezuotojui ar suvirintojui, nei lituanistui ar praktikos neturinčiam teisininkui.

Lietuvos pramonininkų asociacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas pasakojo, kad Suomijoje, kuri vertinama kaip viena inovatyviausių valstybių pasaulyje, 90 proc. abiturientų pirmiausia stoja į profesines mokyklas, o tik vėliau dalis jų mokosi toliau. Lietuvoje profesines mokyklas renkasi trečdalis abiturientų.

„Profesinės mokyklos irgi yra labai skirtingos. Tos mokyklos, kurios tapo sektoriniais centrais, ruošia tikrai labai gerus specialistus. Jie yra labai paklausūs darbo rinkoje.

Yra profesinių mokyklų, kurios tik imituoja mokymo procesą. Jų yra nedaug, bet jos neturi nei mokytojų, nei tinkamos techninės bazės. Teko būti mokyklose, kur į kampą sumesta krūva plytų. Viena grupė jas sumūrija, kita jas plauna, kol cementas neuždžiūvęs.

Kai mokytojų paklausiau: „Tai ką jūs taip ruošiat“, gavau atsakymą: „Žulikus ruošiam.“ Toks požiūris į mokslą, bet tai išimtis. Kur kas daugiau yra tikrai stiprių mokyklų“, – teigė S.Besagirskas.

Pasak jo, problema yra tai, kad Lietuvoje aukštasis mokslas yra labai lengvai pasiekiamas, o profesinis mokymas labai devalvuotas: „Kitaip tariant, „ne lygis“ eiti į profesinę mokyklą, kai į aukštąją gali įstoti net su neigiamais pažymiais.

„Tai, kad Lietuva yra pirma ES pagal aukštąjį mokslą baigusių žmonių skaičių, nieko nereiškia. Tai gerina mūsų statistinius rodiklius, bet mes puikiai žinome aukštąsias mokyklas, kurios tuos diplomus pardavinėja.

Statistika rodo, kad kiekvienais metais į profesines mokyklas ateina vis daugiau žmonių, jau turinčių aukštąjį išsilavinimą. Jų skaičius kiekvienais metais auga. Man teko kalbėtis su profesinių mokyklų vadovais, kurie sulaukia darbo nerandančių aukštųjų absolventų.

Čia ypač pasižymi viena aukštoji mokykla, kurios vardo minėti nenorėčiau, tačiau valstybės tarnyboje darbo negavę žmonės su tokiu diplomu net į užsienį išvykti negali, nes ten jų žinios tikrai bus labai mažai vertinamos. Tenka galvoti, iš ko gyvensi, ir mokytis naujos specialybės“, – sakė S.Besagirskas.

Ekonomistas pabrėžė, kad tėvų ir abiturientų lūkesčiai dažnai prasilenkia su realybe: „Jie įsivaizduoja, kad žmogus su vadybininko ar teisininko bakalauro diplomu darbo rinkoje bus labai geidžiamas, bet realybė kitokia.

Gaila, kad žmones, kurie galėtų būti puikiais statybininkais, bandoma padaryti teisininkais. Galiausiai turime žmogų su teisininko diplomu ir nepakankamomis žiniomis, kuris priverstas iš naujo galvoti, kaip pelnysis duoną.“

S.Besagirsko teigimu, gerų profesinių mokyklų absolventai įsidarbina gerokai lengviau. Statistiką gadina tik kelios profesinės mokyklos, kurių neturėtų likti:

„Dažnai profesinėse mokyklose dalis mokytojų yra susiję su verslu. Sektoriniuose centruose naudojama moderni įrangą. Iš tokių mokyklų išgraibstomi visi absolventai. Pats dvejus metus buvau Lietuvos profesinio mokymo tarybos pirmininkas ir mačiau, kaip nesunkiai jauni žmonės susiranda darbus.

Žinoma, yra kaimo mokyklų, kurios, pavyzdžiui, ruošia interjero dizainerius. Ateina pagyvenusi mokytoja, kurios modernaus interjero dizaino žinios baigiasi žurnalo „Žmonės“ puslapiais ir baldų bei tapetų nuotraukomis.

Vieša paslaptis, kad yra kaimo mokyklų, kuriose tiesiog surašytos „mirusios sielos“. Jaunimas emigravęs, dirba, nesimoko, bet formaliai jie mokosi, jiems pervedama stipendija, kaime išlaikomos darbo vietos mokytojams, nors iš kelių šimtų mokosi dešimt. Ir visi jie gaus diplomus.

Visiems yra gerai, išskyrus valstybę. Pačiam buvo keista stebėti, kai tokiose mokyklose sargas rytais žino, kad reikia perbraukti pluoštą kortelių, o po pietų jas vėl perbraukti, neva, jie išėjo. Esu daug dalykų prisižiūrėjęs ir tokios parazituojančios mokyklos gadina šiek tiek statistiką, tačiau kitur įsidarbina netoli 100 proc. absolventų.“

S.Besagirskas pasakojo, kad darbo rinkai nepakanka profesinėse mokyklose ruošiamų specialistų, o problemą gilina tai, kad nemaža jų dalis emigruoja.

„Sektoriniuose centruose automechanikai, virėjai, kirpėjai darbą randa vos pabaigę mokslus. Įmonės skundžiasi, kad labai daug tokių specialistų emigruoja, nes lengvai savo įgūdžius pritaiko užsienyje. Neužtenka tiek specialistų, kiek jų paruošia profesinės mokyklos“, – sakė pramonininkų atstovas.

ES skiria paramą profesiniam ugdymui, tačiau kol kas pasigendama aiškių gairių, kaip ji bus naudojama. „Su Švietimo ir mokslo ministerija jau dėliojome 2014-2020 m. ES paramos laikotarpį ir ten yra numatyta lėšos profesinio mokymo populiarinimui, tačiau trūksta konkrečių priemonių“, – minėjo S.Besagirskas.

Portalo cvbankas.lt vadovas Tomas Toleikis teigė, kad profesinėse mokyklose ruošiamų specialistų poreikis rinkoje yra labai didelis.

„Jau senokai kalbama, kad socialinių ir humanitarinių mokslų specialistų rinkoje yra perteklius. Jų jau dabar priruošta per daug ir ateityje jiems gali kilti sunkumų susirandant darbą. Tuo tarpu profesinėse mokyklose ruošiamų specialistų trūksta.

Žmonės klaidingai įsitikinę, kad aukštosios mokyklos diplomas jiems garantuos geresnį darbo užmokestį ateityje. Taip nėra. Dažnai aukštosios mokyklos absolventams sunku susirasti ir tą pirmąjį darbą, jau nekalbant apie atlyginimo dydį.

Kita vertus, paprastas suvirintojas ar frezavimo staklių operatorius turi užtikrintas galimybes įsidarbinti ir tikrai didesnį atlyginimą nuo pat karjeros pradžios, nei kai kurių socialinių mokslų atstovai.
Visi žmonės rinkdamiesi karjerą galvoja, kad jiems pasiseks. Visi žiūri ir savo ateitį planuoja pagal sėkmingiausius pavyzdžius, bet pasiseka toli gražu ne visiems“, – sakė portalo cvbankas.lt vadovas.

Pasak T.Toleikio, jei darbdaviui yra galimybė rinktis programuotoją iš profesinės mokyklos ir universiteto, jis dažniau rinksis antrąjį variantą, tačiau yra specialistų, kurie ruošiami tik profesinėse mokyklose – virėjai ar autošaltkalviai. Į panašias specialybes savo požiūrį sparčiai keičia ne tik darbdaviai, bet ir visuomenė.

„Lietuvoje žmonės vis dar naudoja terminą juodadarbis. Tokio niekinamo požiūrio Vakarų šalyse į profesijas nėra. Manau, kad ir Lietuvoje jis keisis. Rankų darbas jau nebėra toks primityvus. Dauguma specialistų dirba su technologijomis, turi puikius įgūdžius ir aukštą intelektą. Jiems smegenimis dirbti tenka nė kiek ne mažiau nei biuro darbuotojui.

Kitas dalykas – atlyginimas. Pastaruoju metu darbininkiškų profesijų atstovų įmonėms rasti nėra lengva ir jų atlyginimai kyla. Manau, kad ta tendencija išliks ir ateityje ir, didėjant atlyginimui, kils ir profesijos prestižas“, – pasakojo cvbankas.lt vadovas.

Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio mokymo skyriaus vedėjas Mečislavas Griškevičius patvirtino, kad po aukštosios į profesines mokyklas stojantys žmonės nebėra stebuklas.

„Kiekvienais metais į profesines mokyklas stoja žmonės su aukštuoju. Studijuodamas aukštojoje mokykloje žmogus supranta, kad studijų programa jam nėra tinkama ir jis nusprendžia mokytis amato. Kita vertus, aukštąjį baigęs ir mūryti nemokantis statybų specialistas bus prastas darbų vykdytojas. Jis nežinos, ką daro jo pavaldiniai.

Mes siekiame, kad jaunuoliai iš karto po vidurinės mokyklos stotų į profesinę mokyklą, o vėliau galvotų apie aukštąjį mokslą. Stojančiųjų į profesines mokyklas procentas didėja“, – teigė jis.

M.Griškevičius priminė, kad profesinės mokyklos kiekvienais metais lapkričio mėnesį apklausia savo absolventus: „Naujausi duomenys rodo, kad iš karto po baigimo 60 proc. absolventų dirba pagal specialybę, 15 proc. stoja į aukštąsias mokyklas, dalis išeina į tėvystės ar motinystės atostogas, dešimtadalis išvažiuoja į užsienį. Tik 6 proc. profesinių mokyklų absolventų registruojasi Darbo biržoje po baigimo.“

Pasak jo, visuomenės požiūris į profesines mokyklas keičiasi. „Dabar profesinės mokyklos atrodo visiškai kitaip, nei atrodė prieš 20-30 metų. Jos turi moderniausią įrangą, kurios pavydi patys verslininkai. Lietuvoje kuriami 42 Sektoriniai praktinio mokymo centrai“, – teigė M.Griškevičius.

Tėvai puikiai mato, kad tai nebėra juodas darbas. Specialistas su kompiuteriu projektuoja detales prie staklių. Tai greičiau ne fizinė, o intelektualinė veikla. Nuomonė keičiasi lėtai, bet apsilankę profesinėse mokyklose tėvai pradeda galvoti kitaip.

Anksčiau niekas negalvojo, kad aviacijos mechanikai gali būti ruošiami profesinėse mokyklose. Dabar tai normalu. Taip pat sėkmingai ruošiami programuotojai. Yra net konkursai patekti į šias vietas.