Būsimų bedarbių armija: švilpaujantys vėjai abiturientų galvose

Laisvų darbo vietų – daugiau nei bedarbių

Lietuvos darbo biržos duomenimis, laisvų darbo vietų yra daugiau nei neturinčiųjų darbo, tačiau į jas pretenduoti absolventai negali – jų įgūdžiai nėra konkurencingi ar reikalingi. Tokiu būdu formuojasi struktūrinis nedarbas, kai darbuotojai nėra kompetentingi užpildyti laisvas darbo vietas.

LAMA BPO (Lietuvos aukštųjų mokyklos asociacija bendrajam priėmimui organizuoti) duomenimis paraiškas stoti į aukštąsias mokyklas šiemet užpildė 29,2 tūkstančio norinčiųjų. Vidutiniškai po 4 metų jie žengs į darbo rinką tikėdamiesi pritaikyti teorines žinias darbo rinkoje. Ir realu, kad dažnas iš jų susidurs su ta pačia problema – vadybos ar ekonomikos žinios šiandien yra nereikalingos.

Ši situacija net nėra susijusi su universitete suteikiamų žinių kokybe ar studentų motyvacijos trūkumu – net pats geriausias studentas negali gauti darbo, kurio tiesiog nėra.

Neoficialiais duomenimis ir šiemet besirenkančiųjų socialinius mokslus skaičius siekia 40 %, o pridėjus humanitarinius mokslus jis jau viršytų pusę pasirenkamų specialybių.

Populiariausios socialinių mokslų specialybės – ekonomika, teisė, socialinis darbas yra atvirkščiai populiarios Darbo biržoje. Šių specialistų paklausa rinkoje itin maža, o Darbo birža juos nuolat įtraukia į nepaklausiausių profesijų sąrašus.

Prestižinėmis vadinamos specialybės, kaip teisė ir ekonomika, realybėje prarado prestižą, tačiau jos vis dar traukia būsimuosius studentus. Tuo tarpu pagal stojančiųjų konkursinius balus matyti, kad darbo rinkoje patrauklios specialybės nėra itin viliojančios.

Išskyrus mediciną, darbo rinkoje patrauklius specialistus ruošiančios įstaigos nesulaukia dėmesio. Rinkodaros specialistai, IT specialistai, administravimo sektoriai, buhalteriai, pardavimo atstovai, mokytojai, inžinieriai – įgiję šias specialybes absolventai, anot Darbo biržos sudaromo indekso lengvai gautų darbą. Tuo nesunku įsitikint ir peržiūrėjus populiariausius darbo skelbimų portalus. Visgi tapti šių sričių profesionalais nori retas – nepaisant galimybės nemokamai įgyti profesiją universitete ar kolegijoje, studentai dažniau renkasi mokamai studijuoti ekonomiką ar teisę. Nors darbo rinkoje niekas jų nelaukia.

Šios logikos priežastis objektyviai įvertinti sunku – pirmiausia todėl, kad tikėtis racionalaus pasirinkimo iš 18 ar 19 metų jaunuolio turbūt yra nerealu. Dažnai didelę įtaką sprendimui turi tėvai, kurie dar tiki naujų, bet jau spėjusių pasenti mokslų nauda ir prestižu.

Taip pat argumentuojama, kad Darbo biržos informacija atspindi tik dabartines prognozes. Visgi ši informacija, nors naudoja nepaneigiamą argumentą, kad niekas negali prognozuoti ateities, yra nepagrįsta darbo ciklo atžvilgiu, pagal kurį mažai tikėtina, kad situacija rinkoje kardinaliai pasikeis per penketą metų.

Skandinavistika ir kitos paklausios specialybės

Lietuvos verslui pradėjus gręžtis į Vakarus padidėjo mokančių skandinavų kalbas specialistų paklausa. Šiandien realų jų poreikį sunku įvertinti, tačiau nauji technologijų centrai jau dabar bando pervilioti žmones iš konkurentų, nes skandinavų kalbas mokančių bedarbių tiesiog nėra. Šios srities specialistus ruošiantis Vilniaus Universiteto Filologijos fakultetas šiemet į bakalauro studijas priims 36 studentus. Tuo tarpu į teisės studijas priimtų studentų skaičius, ko gero, vėl sieks kelis šimtus.

Universitetų indėlis į situacijos darbo rinkoje gerinimą nėra milžiniškas. Tiesa, tai nėra keista – po įgyvendintų aukštojo mokslo reformų jie priversti kovoti dėl studentų krepšelių. Daugiau studentų reiškia didesnes pajamas universitetui, o kartu ir galimybę atnaujinti infrastruktūrą ar pagerinti studijų kokybę.

Universitetams ir kolegijoms ir net fakultetams tame pačiame universitete kovojant dėl studentų visi mėgsta pateikti puikią informaciją apie karjeros perspektyvas pasirinkus jų specialybę. Šią informaciją empiriškai paneigti sunku, nes patikimi apibendrinti statistiniai duomenys apie absolventų pajamas ir darbą pagal specialybę yra neprieinami dėl griežto asmens duomenų apsaugos įstatymo.

Perkvalifikavimo kursai kovoja su pasekme, o ne su priežastimi

Kovodama su struktūriniu nedarbu valstybė ėmėsi priemonių – vykdo perkvalifikavimo kursus ilgalaikiams bedarbiams. Toks sprendimas yra pasiteisinęs kitose šalyse ir neabejotinai veikia ir Lietuvoje.

Visgi žvelgiant ilguoju laikotarpiu – dabartinis darbuotojų perkvalifikavimas yra kova su pasekme, paveldėta iš Sovietų Sąjungos laikų. Keičiantis rinkos sanklodai dalis žmonių tapo nebereikalingi, nes jų profesijos išnyko arba tapo nebepaklausios.

Šiandien universitetai, skatindami tapti rinkai nereikalingu specialistu, prisideda prie situacijos, kai tūkstančiams žmonių reikės persikvalifikuoti arba emigruoti.