Profesinio mokslo tendencijos ir perspektyvos
.
(0)
2016-06-01
12
"Profkė". Šis menkinančiai skambantis žodis iki šiol tūkstančius jaunuolių atbaido nuo minties po vidurinio mokslo įgyti praktišką profesiją vienoje iš amatininkus ruošiančių mokyklų. Tačiau permainos aukštojo mokslo srityje, universitetų jungimasis gali atnešti pokyčių ir į profesines mokyklas. To tikisi ir Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklos direktorė Sniega Marčiukaitienė.
(0)
2015-09-07
17
Tepaluotą juodadarbio profesinio mokymo mundurą plauti sekasi: profesinėse mokyklose amato mokytis ne gėda nei šalies aukštųjų mokyklų absolventams, nei Oksfordo bakalaurui. Tik įpusėjus priėmimui į profesines mokyklas, čia jau suplūdo 13 tūkst. mokinių – net 5 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu.
(7)
2015-05-19
11
Lietuva pirmauja ES pagal aukštąsias mokyklas baigusių žmonių skaičių. Tuo pat metu, šalis velkasi ES uodegoje pagal atlyginimų dydį. Specialistai pastebi, kad jauni žmonės nesugeba įvertinti savo galimybių darbo rinkoje. Neretai, pabaigę aukštąsias jie supranta, kad darbdaviai jų nelaukia, ir ima mokytis amato.
(13)
2015-04-13
22
Sumokėjęs mokesčius, vienerių metų darbo patirtį turintis suvirintojas galėtų gauti beveik tūkstančio eurų atlyginimą, o labiau patyręs – ir dar daugiau. Taip teigia Vilniuje atidaromo moderniausio Baltijos šalyse suvirinimo mokymo centro profesijos mokytojas Vytautas Petrokas.
(3)
2014-02-03
2
Po studijų Vilniaus universitete diplomuotas Ernestas Bogdanovas mokslus tęsia Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre. Chemijos bakalauras per dvejus metus čia įgis apeigų ir švenčių organizavimo specialybę. Iš viso centras turi 849 auklėtinius, 50 iš jų – aukštųjų mokyklų absolventai.
(10)
2013-05-12
0
Sakmės apie žinių ekonomiką, aukštą pridėtinę vertę kuriantį verslą ir technologijas verčia jaunuolius visomis išgalėmis siekti aukštojo mokslo diplomų. Būsimieji studentai raginami rinktis biotechnologijų, informacinių technologijų ir inžinerinius mokslus. Deja, rytdienos ekonomika reikalaus ne universitetinio išsilavimo, o amatininkų, rašo „Forbes“.
(6)
2013-05-09
1
Mokytojai vis dar senoviškai nevengia savo mokinių pagąsdinti „profke“ lyg tai būtų didžiausias baubas. Tuo metu jaunuoliai – su universiteto diplomu kišenėje, tačiau be darbo – prašyte prašosi į profesines mokyklas, kad išmoktų amato. Aukštasis mokslas atsirūgsta, pradedama suvokti: geriau būti gerai apmokamu specialistu nei vidutinių gabumų vadybininku.
(2)
2011-12-10
0
Netoli Trakų įsikūrusioje amatų mokykloje tradicinių amatų mokosi moksleiviai, kuriems sunkiau sekasi bendrojo lavinimo mokyklose ir kurie po mokslų nori iškart įsilieti į darbo rinką. Pasak direktorės, visi baigusieji mokyklą randa darbą, ir netgi prestižinėse darbovietėse.
(46)
2011-01-06
43
Neigiamų epitetų „profkėms“ tikrai negailima. Tačiau skeptiškas požiūris į profesinio ugdymo institucijas paremtas stereotipais – tai rodo ir kalbintų studentų istorijos, ir šiemet ypač išaugusi profesinių mokyklų paklausa.
|
||
