Studentas pratrūko: kaip galima už pasibaisėtinas sąlygas bendrabuočiuose imti tiek mokesčių?

„Galiu nuoširdžiai pasakyti, kad myliu ir gerbiu savo universitetą, bet negaliu tylėti apie savivalę, kuri nukreipta prieš studentus, gyvenančius bendrabučiuose“, – teigia Linas.

Po euro įvedimo – papildomi mokesčiai

Vaikino teigimu, situacija bendrabučiuose pasikeitė po euro įvedimo. ASU tuomet įvedė fiksuotą kasmėnesinį mokestį už bendrabutį – 50 eurų.

„Anksčiau dar neįjungus šildymo reikėdavo mokėti apie 100-120 litų (29-35 Eur), o šalčiausią mėnesį reikėdavo mokėti apie 160 litų (43 Eur). ASU tai motyvavo kaip investiciją į bendrabučio gyvenimo sąlygų gerinimą, kurios bus ateityje. Po velnių, kodėl aš dabar turiu mokėti daugiau už sąlygas, kurios galbūt bus ateityje? Įsivaizduokite situaciją: 3 žvaigždučių viešbutyje staiga Jūsų paprašo susimokėti daugiau, nes ateityje jie planuoja būti 5 žvaigždučių viešbučiu. Kaip reaguotumėt?“, – retoriškai klausė studentas.

Jis pasakojo, kad paskelbus apie tokį sprendimą ramiai su tuo sutikti studentai nenorėjo – rinko parašus, bet tai nieko nepakeitė.

Laukė ir daugiau nemalonių naujienų

„Negana to, mokslo metų pabaigoje išgirdome kitą naujieną – norėdamas išsaugoti savo vietą bendrabutyje už kiekvieną vasaros mėnesį, kurį ten negyveni, turi susimokėti po 20 Eur. Matematika – paprasta. Už du su puse mėnesio, kuriuos bendrabutyje net negyveni, turi pakloti 50 Eur. Tai irgi – naujas mokestis, atėjęs po euro įvedimo.“

Dar daugiau nemalonių naujienų studentus pasitiko po vasaros. Vieno bendrabučio stovėjimo aikštelė staiga tapo mokama. Už teisę ten statyti automobilį nuo šiol reikia mokėti po 10 eurų per mėnesį. Be to, 2 eurais pakilo fiksuota buvusi mokesčio už bendrabutį kaina.

„Tačiau didžiausias nepasitenkinimas kilo tada, kai mėnesio pabaigoje gavome sąskaitas už rugsėjį. ASU grubiai pažeidė 11 punktą sutartyje, kuris skelbia, kad mokestis skaičiuojamas nuo studento atsikraustymo į bendrabutį. Daugelis studentų atsikėlė viena, dviem ar net trim savaitėm vėliau nei rugsėjo 1-oji, tačiau visi studentai gavo sąskaitą už visą mėnesį. Aš įsivaizduoju, kaip pikta tiems, kurie atsikraustė paskutinę rugsėjo savaitę, o turi mokėti už visą mėnesį“, – sakė Linas.

Papasakojo, kaip iš tiesų gyvena studentai

Jis tikino suprantantis, kad daugeliui jo problemos gali atrodyti menkos, nes mokestis už bendrabutį bet kuriuo atveju nėra didelis, tačiau studentas siūlo atkreipti dėmesį į suteikiamas gyvenimo sąlygas.

„ASU bendrabučiai yra įsikūrę Kauno rajone, o ne paslaptis, kad Kaune nekilnojamo turto ir nuomos kainos yra daug mažesnės nei Vilniuje. Gyvenimo sąlygos tokios: 17 kv.m nerenovuotame kambaryje gyvena po 3 studentus. Visi kambariai – su senomis medinėmis grindimis, apsilupusiais radiatoriais ir langais, pro kuriuos švilpauja vėjai. Žiemą kambaryje temperatūra kartais nesiekia ir 15 laipsnių. Kiekvienas aukštas turi 2 virtuves ir 2 tualetus, tačiau dušai visam bendrabučiui yra vieninteliai rūsyje. Beje ir tie kartais skęsta fekalijose... Taigi už vieną tokį kambarį ASU gauna po 156 Eur (3 studentai x 52 Eur)“, – skaičiavo jis.

Linas sakė neslepiantis pykčio, kad vos per pusę metų taip drastiškai pasikeitė gyvenimo tokiame bendrabutyje kaina.

Kainą pakėlė dėl ekonominių priežasčių

Savo ruožtu ASU Studentų reikalų tarnybos vadovas Vaidas Bartusevičius suskubo aiškinti, kodėl universitetas priėmė tokius sprendimus. Jo teigimu, pirma, fiksuotas nuomos mokestis nėra susijęs su euro įvedimu. Jis buvo įvestas siekiant sumažinti mokesčio administravimo kaštus, suteikti didesnį aiškumą bendrabučių gyventojams dėl jo dydžio.

„Fiksuotas nuomos mokestis reiškia, kad už bendrabučių paslaugas mokama pastovi suma kiekvieną mėnesį, nepriklausomai nuo sezoniškumo. Šis mokestis nebuvo įvestas stichiškai. Vyko Studentų reikalų tarnybos susitikimai su bendrabučių gyventojais, buvo diskutuojama dėl jo nustatymo metodikos ir dydžio, privalumų ir trūkumų. Šį klausimą svarstė rektoratas ir universiteto studentų atstovybė ir jam pritarė. Pažymime, kad tokį mokestį taiko ne tik ASU, bet ir daugelis kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų ir kolegijų. Palyginimui pateikiame: Kauno mieste panašaus tipo nerenovuotuose bendrabučiuose fiksuoto mėnesinio nuomos mokesčio dydis vienam gyventojui svyruoja nuo 44 iki 55 Eur, renovuotuose – nuo 72 iki 101 Eur, ASU atitinkamai – 48,9 ir 74,08 Eur. Numatyta, kad šis mokestis gali būti tikslinamas pasikeitus aplinkybėms, pavyzdžiui, pakitus minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžiui (MMA), tiekėjams padidinus komunalinių paslaugų įkainius ir pan. Minėti pokyčiai įvyko ir šiemet. Liepos mėn. padidėjo MMA, dvigubai išaugo atliekų tvarkymo mokestis, todėl iki naujų sutarčių sudarymo meto fiksuoto nuomos mokesčio dydžiai buvo patikslinti“, – aiškino jis.

Pasak V. Bartusevičiaus, investavimas į bendrabučius – nuolatinis procesas. Dalis surinkto mokesčio skiriama baldų ir virtuvinės įrangos atnaujinimui (vien šiomis dienomis gyventojus pasieks 40 naujų lovų), bendro naudojimo patalpų remontui ir pan.

Nauju įvardytas mokestis galiojo ir anksčiau?

Studentų reikalų tarnybos vadovas taip pat paaiškino, kad vietos saugojimo mokestis nėra naujovė. Be to, sakė V. Bartusevičius, jis nėra privalomas.

„Mokesčio mokėti nereikia, kai pasibaigus studijų metams studentas nutraukia sutartį savo noru. Nutraukus sutartį vėliau vieta bendrabutyje jam pageidaujant suteikiama bendrąja tvarka. Mokant 20 Eur vietos saugojimo mokestį, vieta bendrabučio gyventojui išsaugoma vasaros metu. Prasidėjus naujam semestrui jis gali įsikelti į bendrabutį nepateikęs prašymo ir apsigyventi tame pačiame kambaryje, kuriame gyveno prieš tai. Šis mokestis universitete yra įvestas ir taikomas jau seniai. Tokį mokestį taiko ir kiti šalies universitetai. Pas mus šis mokestis yra perpus mažesnis nei kitose šalies aukštosiose mokyklose. Visi gyventojai, kurie pageidavo išsaugoti gyvenamąją vietą vasaros metu, prieš jiems išvykstant iš bendrabučio buvo informuoti, kad privalo grįžti ir apsigyventi nuo naujo semestro pradžios, kad jiems nuo to momento bus pradėti skaičiuoti mokesčiai. Tie studentai, kurie buvo išvykę į mokomąsias praktikas ar užsienio stažuotes ir laiku pateikė įrodančius dokumentus, apmokestinti nebuvo“, – tikino jis.

Aikštelė pabrangino pageidavus patiems studentams?

Kalbėdamas apie automobilių stovėjimo aikštelę, kuri šiemet tapo mokama, jis aiškino, kad ji buvo įrengta atsižvelgiant į daugelio bendrabučių gyventojų pageidavimą turėti garantuotą ir saugesnę automobilio statymo vietą bendrabučio kieme.

„Šis mokestis nėra privalomas visiems gyventojams. Jį moka tik tie gyventojai, kurie nori turėti tokią automobilio statymo vietą“, – aiškino jis primindamas, kad universitete yra ir nemokamų automobilių statymo vietų.

Nors Studentų reikalų tarnybos vadovas ir sutiko, kad geografinė padėtis turi įtakos nuomos mokesčio dydžiui – bendrabučiai bei kambarių nuoma Vilniuje visada bus brangesni negu Kaune, pabrėžė, kad nuomos kainos universiteto bendrabučiuose tikrai nelenkia nei Kauno, nei Vilniaus.

„Pažymėtina ir tai, kad šiais metais Lietuvoje pastebėtas nekilnojamojo turto nuomos mokesčio kainų kilimas iki 5 proc. lyginant su ankstesniais metais“, – dėmesį atkreipė jis. Žada bendrabučius renovuoti Paklaustas, ar gyvenimo bendrabutyje sąlygos iš tiesų yra tokios, kokias vardija studentas, V. Bartusevičius sakė sutinkantis, kad dalis bendrabučių nėra šiuolaikiški – statyti prieš dešimtmečius, bet strateginiuose dokumentuose ateityje numatyta visų bendrabučių renovacija.

„Sanitarinės sąlygos ir temperatūros režimas bendrabučiuose atitinka higienos normas. Nebuvome informuoti apie tokius atvejus, kad temperatūra kambariuose nukristų žemiau 15 laipsnių“, – aiškino jis.

Be to, pridūrė jis, bendrabučio gyventojai turi galimybę rinktis bendrabutį: gyventi renovuotame bendrabutyje ir mokėti daugiau ar nerenovuotame ir mokėti mažiau.

„Ne visi studentai bendrabučio kambariuose gyvena po tris. Yra gyvenančių ir po du, ir po vieną. Pavyzdžiui, triviečiame kambaryje gali gyventi ir du studentai, kai jie sutinka padengti trečiojo gyventojo 80 proc. trečiosios vietos nuomos mokesčio dydį“, – sakė V. Bartusevičius.