Pasaulinis aukštųjų mokyklų reitingas „U-Multirank“ viską apvertė aukštyn kojomis: VGTU aukštumose, VU - dugne

Šie Europos Komisijos remiami reitingai išskiria tuo, kad suteikia galimybę palyginti aukštojo mokslo įstaigas pagal didesnį skaičių kriterijų nei kitose dabartinėse tarptautinėse reitingavimo sistemose.

Aukštųjų mokyklų veikla analizuota pagal penkis kriterijus – studijų, mokslinių tyrimų, žinių perdavimo, tarptautiškumo ir poveikio regionui. Kiekvienas rodiklis penkiabalėje skalėje vertinamas nuo „labai gerai“ iki „silpnai“.

Atskirai įvertinamos ir aukštųjų mokyklų siūlomos studijų programos – skelbiamas ir dalykinis universitetų reitingas. Tirta, kur geriausiai studijuoti biologiją, verslą, chemiją, kompiuterių mokslus, elektros inžineriją, istoriją, matematika, mechanikos inžineriją, mediciną, fiziką, psichologiją, socialinį darbą bei sociologiją.

Šiemet rengiant šį reitingą įvertinta daugiau kaip 1300 universitetų ir aukštųjų mokyklų iš 90 šalių, apklausta daugiau nei 105 tūkst. studentų. Įvertinti daugiau nei 3250 fakultetų ir 10700 studijų programų.

Kaip pasisekė Lietuvai?

Šįkart reitinge galima išvysti net 19-os lietuviškų aukštųjų mokyklų pavadinimus. Praėjusiais metais jų buvo kiek mažiau – 14.

Geriausiai šiemet reitinge, kaip ir pernai, pasirodė Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Aptartose srityse jis surinko daugiausiai – 10 – aukščiausių įvertinimų (pernai – tiek pat).

Antroje vietoje liko Kauno technologijos universitetas (KTU), surinkęs 9 aukščiausius įvertinimus (pernai – 8).

Į trečią vietą reitinge įsiveržė Lietuvos edukologijos universitetas, surinkęs 8 aukščiausius įvertinimus (pernai jis nebuvo reitinguotas).

Mykolo Romerio universitetas (MRU) ir Socialinių mokslų kolegija (SMK) reitinge surinko 7 aukščiausius įvertinimus, Šiaulių universitetas (ŠU) ir Lietuvos sporto universitetas (LSU) – 6, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Klaipėdos universitetas (KU) ir Šiaulių valstybinė kolegija (ŠVK) – 5.

4 aukščiausius įvertinimus gavo Vilniaus universiteto tarptautinio verslo mokykla (VU TVM), Alytaus kolegija (AK) ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM), 3 – Vilniaus universitetas (VU) (praėjusiais metais – 6), Kauno kolegija (KK), Vilniaus kolegija (VK). Nė vieno aukščiausio įvertinimo negavo Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK) ir Marijampolės kolegija (MK).

Savo ruožtu daugiausiai įvertinimų „gerai“ surinko Vilniaus universitetas (VU) – 10. VU TVM ir VDU – 9, VGTU ir LSMU – 7, KTU – 6, MRU – 4, KU, AK, KK, VK, ŠU ir LSU – 3, SMK, KVK, ŠVK – 2, LEU, MK ir LAJM – 1.

Dalykinio reitingo rezultatai: humanitariniai ir socialiniai mokslai

Kaip jau buvo minėta, kartu paskelbtas ir dalykinis universitetų reitingas. Jo rezultatai išsidėstė taip (eilės tvarka):

Pagal „U-Multirank“, socialinį darbą Lietuvoje patariama studijuoti LEU, Kauno kolegijoje, Šiaulių valstybinėje kolegijoje, KU arba MRU. Už penketuko – VDU, Marijampolės kolegija, Klaipėdos valstybinė kolegija ir VU.

Verslo subtilybių reitingo sudarytojai pataria mokytis VGTU, VU (Ekonomikos fakultete), VDU, VU (Kauno humanitariniame fakultete) arba KTU (Ekonomikos ir verslo fakultete). Už penketuko – Vilniaus kolegija, Kauno kolegija, VU TVM ir Marijampolės kolegija.

Istoriją reitingo rengėjai pataria studijuoti VU, VDU, LEU arba KU. Psichologiją – VU, MRU arba VDU. Sociologiją – LEU, KTU, VDU arba VU.

Dalykinio reitingo rezultatai: fiziniai ir technologiniai mokslai

Pasirodo, chemiją geriausia studijuoti KTU, VU arba Vilniaus kolegijoje. Fiziką – VU, KTU arba VDU.

Elektros inžineriją – KTU, mechanikos inžineriją – KTU arba Marijampolės kolegijoje.

Kompiuterių mokslų geriausia mokytis VGTU, KTU, SMK, VU arba Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Už penketuko – VDU, Vilniaus kolegija, Alytaus kolegija ir Klaipėdos valstybinė kolegija.

Matematikos mokslus, reitingo sudarytojų teigimu, geriausia krimsti KTU, VU arba VDU, biologijos – VDU, VU ir KU.

Kaip vieta, kur geriausia mokytis medicinos, nurodomas VU.

VGTU: tokiu rezultatu gali pasigirti nedaug kas

„10 aukščiausių įvertinimų, kuriuos VGTU gavo antrus metus iš eilės, yra labai geras pasiekimas, nes tokiu rezultatu gali pasigirti tik labai nedidelė dalis iš daugiau nei 1300 reitinguotų viso pasaulio aukštųjų mokyklų. Visi rodikliai, praėjusiais metais įvertinti „labai gerai“, šiais metais išlaikė tokį patį aukščiausią įvertinimą, o aukšti tarptautiškumo parametrai dar labiau pakilo, nes reitingo sudarytojai įvertino išaugusį magistrantūros studijų programų užsienio kalba skaičių bei laipsnio VGTU siekiančių užsienio studentų pagausėjimą“, – aptardama reitingo rezultatus teigė VGTU tarptautinių ryšių prorektorė Asta Radzevičienė.

VGTU išplatintame pranešime atkreipiamas dėmesys, kad daugiau nei pusė (17 iš 31) VGTU rodiklių įvertinti „labai gerai“ arba „gerai“. Be poveikio regionui, aukščiausias pozicijas reitinge užima universiteto mokslininkų publikacijos dažniausiai cituojamuose leidiniuose, nuo universiteto atskilusių įmonių skaičius (angl. spin-off), mokslininkų indėlis į menus, pritrauktos finansinės investicijos iš privačių ir regioninių partnerių, bakalauro studijos anglų kalba, studentų mobilumas bei pajamos, gautos iš nuolatinio profesinio tobulėjimo.

Šiemet VGTU pozicijos, lyginant su praėjusiais metais, pakilo citavimo indekso, mokslinių publikacijų skaičiaus ir magistro studijų anglų kalba srityse.

Rezultatais džiaugiasi ir KTU

Tuo metu KTU savo universiteto tinklalapyje taip pat pasidžiaugė pasiektu rezultatu.

„Kaip ir ankstesniais metais, lyderiaujančias pozicijas KTU užima pagal indėlį į regiono vystymąsi ir mokymo kokybės kategorijose. Bent po vieną aukščiausią įvertinimą universitetas gavo visose penkiose kategorijose.

Aukščiausią įvertinimą KTU gavo tarpdisciplininių publikacijų, meninės produkcijos, privataus kapitalo pritraukimo, prie universiteto įkurtų jaunųjų įmonių, tarptautinių bakalauro programų, laiku bakalauro studijas baigiančiųjų, absolventų įsidarbinimo, kapitalo iš regioninių šaltinių pritraukimo subkategorijose“, – pabrėžė universiteto atstovai.

VDU vertinimus vadina dėsningais

Savo ruožtu VDU pasigyrė, kad šiemet reitinge aukščiausią įvertinimą tarp visų šalies universitetų („labai gerai“) gavo kategorijose, kuriose įvertinta meninė produkcija, už mokslinę veiklą gautos išorinės pajamos, užsienio kilmės (tarptautiniai) akademiniai darbuotojai, bendros regioninės publikacijos ir bakalauro studijas numatytu laiku baigusių studentų proporcija.

Pasak VDU Tarptautinių ryšių tarnybos direktorės Zinaidos Baltrėnienės, šie universiteto įvertinimai yra dėsningi, ypač kalbant apie VDU pirmavimą pagal užsienio kilmės akademinius darbuotojus.

„Pagal 2015 m. QS kylančių Europos ir vidurio Azijos šalių universitetų analizę, VDU tarptautiškumo srityje pranoko ne tik Lietuvos, bet apskritai visų Baltijos šalių universitetus ir šiame regione pirmauja – vien per 2015 metus VDU dėstė per 200 dėstytojų iš skirtingų šalių“, – pažymėjo Z. Baltrėnienė.

Jos teigimu, tarptautinio pripažinimo ir geresnės kokybės siekiantys Lietuvos universitetai turi ir toliau didinti bendradarbiavimą su Europos ir viso pasaulio organizacijomis bei sudaryti sąlygas ne tik studentų, bet ir dėstytojų mobilumui, todėl VDU lyderystė šioje srityje yra itin reikšminga.

„Sprendimas jungtis į Europos Sąjungos aukštųjų mokyklų reitingą „U-Multirank“ pasiteisino – reitingas objektyviai išryškino stipriąsias universiteto puses, – sako LEU Plėtros ir ryšių direkcijos direktorius Kęstutis Šalavėjus. – Kelis metus iš eilės turėjome pastabų dėl Lietuvoje sudaromų aukštųjų mokyklų reitingų, o dėl per pastaruosius 2 metus padarytų nemažų reitingų sudarytojų klaidų esame oficialiai atsisakę teikti duomenis žurnalui „Reitingai“. Džiaugiamės, kad „U-Multirank“ reitingas atkreipia dėmesį ir į kitas universitetų veiklos sferas, kurios iki šiol lietuvių reitinguose neatsispindėjo. Tai matoma iš atskirų veiklos sričių vertinimų.“

Kritikavo kitus reitingus

Komentuodamas reitingus LEU Plėtros ir ryšių direkcijos direktorius Kęstutis Šalavėjus pasidžiaugė, kad jo atstovaujamas universitetas pirmauja 2 iš 5 vertintų sričių: mokymo ir mokymosi (studijų), regioninės veiklos.

„Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad LEU iš 3 vertintų programų krypčių dviejose pirmauja: sociologijos ir socialinio darbo. Istorijos programų kryptyje buvo vertinama „Taikomosios istorijos“ programa, kuri nėra pedagogikos srityje. Mūsų stipriausios ir gausiausios istorinės programos „Istorija“ ir „Europos istorija“ yra pedagoginėje kryptyje (mokytojus ruošiančios programos), todėl negalėjo būti vertinamos, dėl to, mūsų istorijos kryptis ir silpniau atsispindėjo.