Nors tokia mokykla galėtų pasiteisinti, tačiau Lietuvoje jos neišvysime: „tai baisus darbas, jo bijos visos mokytojos“

Berniukai ir mergaitės pasaulį suvokia skirtingai

L. Sirutienės teigimu, jau labai seniai pastebėta, kad berniukai ir mergaitės pasaulį suvokia skirtingai. „Didelį darbą yra nuveikę biologai, neurolingvistai ir antropologai – jie pastebi labai keistų dalykų. Kai kurie sako, kad vyro ir moters asmenybė skiriasi net 80–90 proc., o bendrumų turime tik 10–20 proc. – esame labai skirtingi pasauliai“, – sako ji.

Pastebėta, kad net naujagimiai berniukai ir mergaitės skiriasi, pabrėžia L. Sirutienė. Anot jos, naujagimės mergaitės labiau linkusios tyrinėti mamos veidą, įdėmiau žiūri į akis. „Nors mergaitės atsargesnės, o berniukai labiau linkę rizikuoti, mergaitės dažniausiai anksčiau pradeda vaikščioti negu berniukai“, – kalba ji. Be to, pastebi lektorė, nuo įvairių negalių ir bėdų daugiausia kenčia naujagimiai berniukai, jų ir miršta daugiau negu mergaičių, nors ir gimsta daugiau.

„Iš pradžių tie skirtumai gal ir nedideli, bet, kai vaikai pradeda eiti į mokyklą, jų matyti vis daugiau. Sulaukusios septynerių metų, mergaitės lenkia berniukus savo fiziologiniu amžiumi ir branda puse metų. Septynmečiai, susirinkę į vieną klasę, nėra bendraamžiai, jie pasaulį mato skirtingai. Aišku, tai galioja ne kiekvienai mergaitei ir ne kiekvienam berniukui, kiekvienas atvejis yra labai individualus“, – sako L. Sirutienė ir priduria, kad taip atsitiko dėl nemokėjimo mokyti berniukus.

Berniukai, besimokydami tarp berniukų, pasiekia daug aukštesnių rezultatų

„Tai, kad berniukų rezultatai tose srityse, kuriose jie tradiciškai rodo geresnius pasiekimus, suprastėjo, o mergaičių – pagerėjo, nerodo, kad vieni gudresni, o kiti ne tokie gudrūs. Viską nulemia ne visada tiksliai parinkti darbo metodai“, – pabrėžia L. Sirutienė.

Pasak jos, berniukams, kuriems labiausiai tinkami aktyvūs, judrūs mokymo būdai, netinka garsinis mokymosi būdas, kuris šiuo metu yra populiariausias tradicinėje mokykloje.

„Taip pat berniukai, besimokydami tarp berniukų, pasiekia daug aukštesnių rezultatų. Tačiau nenoriu teigti, kad reikėtų steigti atskiras berniukų ar mergaičių mokyklas, nes jos turi kitų neigiamų pusių“, – pastebi L. Sirutienė. Taip pat, sako ji, mokslininkai siūlo kartais tam tikrą laiką (dieną, dvi, savaitę) leisti vaikams mokytis su tos pačios lyties mokiniais.

Darželyje berniukai laukia, kol jiems pradės vadovauti mergaitės

„Ikimokykliniame amžiuje pastebėta, kad lyderės yra mergaitės. Berniukai daug ramiau viską priima ir net įsijungę į žaidimą su mergaitėmis, laukia, kol jiems vadovaus“, – užsimena I. Ščefanavičienė.

Anot L. Sirutienės, įsivaizduojama, kad nė viena mokytoja moteris nenorės dirbti su berniukais, galvos, kad tai yra baisus darbas. „Berniukai nepaklusnūs, triukšmingi, jie nuolat juda, juos labai sunku užimti, tai yra viena iš priežasčių, kodėl nesiryžtama kurti tik berniukų ar tik mergaičių mokyklų“, – kalba lektorė.

Dar viena problema, iškilusi ne tik Lietuvoje, bet apskritai visame pasaulyje, primena ji, – moteriškėjanti mokykla: „Vienintelis būdas ją išspręsti – moterims daugiau žinoti, kokie yra vyrai, ir tas žinias taikyti praktikoje. Pavyzdžiui, mes savo darželyje paprašėme tėvų sunešti visokius neveikiančius aparatus, kavos malūnėlius, fotoaparatus, telefonus. Vėliau davėme berniukams juos ardyti. Mergaitės pro tokį laužą praeina net nemirktelėjusios, joms tai neįdomu.“

Taip pat, priduria L. Sirutienė, mergaitės nori taikos ir ramybės, o berniukai yra tos taikos griovėjai, jie yra kovotojai, kuriems reikia iššūkių ir rizikos.

Berniukams 45 min. trunkanti pamoka yra per ilga

„Bandžiau suprasti, kodėl pamoka trunka 45 min., bet atsakymo neradau. Viena pedagogikos mokslų daktarė man yra sakiusi, kad taip yra dėl tradicijos. Tačiau tradicinė 45 min. pamoka yra tinkama tik mergaitėms, kurios yra nuoseklios ir labai pareigingos. Neurobiologai yra pastebėję, kad berniukams tokia pamokos trukmė netinkama – jie susikaupę gali išbūti pusvalandį“, – teigia L. Sirutienė.

Pasak jos, su berniukais reikėtų intensyviai dirbti pusvalandį, padaryti trijų minučių pertrauką, o paskui ir vėl dirbti pusvalandį – per tris minutes įmanoma pailsėti, bet dar nenutolstama nuo atliekamo darbo, į jį nesunku sugrįžti.

LRT RADIJO laida „Dešimt balų“