Ypač liūdną tendenciją atskleidęs žemėlapis: Lietuva - tikras sukčių kraštas

Jis prisiminė ir praėjusiais metais vykdyto akademinio sąžiningumo tyrimo rezultatus, kai paaiškėjo, kad 28 proc. studentų mano, kad rašto darbų pirkimas ir pardavimas yra paplitęs arba labai paplitęs.

Plagijavimo nelaiko nederamu elgesiu

Pagal LSS „Akademinio sąžiningumo indeksas 2015“ tyrimą, 40 proc. apklaustų Lietuvos studentų mano, kad jų fakultete paplitęs ar greičiau paplitęs svetimo darbo dalių pateikimas kaip savo.

Savo ruožtu daugiau nei ketvirtis studentų mano, kad jų fakultete perkami ir pateikiami vertinimui ne pačių studentų rašyti darbai. Duomenų falsifikavimas (citatų iškraipymas, siekiant pagrįsti savo idėją, duomenų klastojimas ar išgalvojimas) paplitę mažiau.

„Iš esmės, šie du tyrimai koreliuoja ir rodo tai, kad situacija iš tiesų nėra gera. Tačiau manau, kad kažkurios vienos pusės – tik dėstytojų ar studentų – nereikėtų kaltinti. Bėgant metams Lietuvoje išplito mąstymas, kad plagijavimas – pakankamai normalus ir toleruotinas procesas. Tuo naudojasi ir studentai, ir dėstytojai. Atrodo, kad visiems dėl to geriau, atsakomybės paprastai pavyksta išvengti, nors taip tikrai neturėtų būti“, – aiškino P. Baltokas.

Nori, kad ne bijotų būti pagauti, o tiesiog nenorėtų to daryti

Jo teigimu, plagijavimas Lietuvoje tapo kultūrine problema, kurios draudimais, mano jis, neišspręsime – reikia suplanuoti ilgalaikę strategiją.

„Turime aiškiai diegti, kad plagijuoti ir pirkti darbus yra taip pat blogai kaip duoti kyšį policininkui ar gydytojui. Įstatymuose apibrėžti, kas yra plagiatas, yra pakankamai sunku dėl skirtingų reikalavimų darbams skirtingose mokslo srityse. Dėl to mes siūlome, kad plagijavimo apibrėžimas ir nuobaudos už tai atsirastų universitetų ir kolegijų akademinės etikos kodeksuose ir kituose dokumentuose.

Lygiagrečiai vykdome ir akcijas su studentų atstovybėmis, kurios skatina žmones keisti savo požiūrį. Norime, kad jie ne bijotų būti pagauti, bet kad tiesiog to nenorėtų daryti, nes tai ir prieštarauja bet kokiems aukštojo mokslo principams – jis turi būti savarankiškas, savo žiniomis grįstas, o ne nuo kažko nukopijuotas“, – pasakojo P. Baltokas.

Į tyrimą žiūri atsargiai, bet jei duomenys teisingi, situacija bloga

Tuo metu Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas sakė į panašius tyrimus žiūrintis atsargiai. Pats dirbdamas technikos universitete jis pastebėjo, kad šios srities darbus iš tiesų sunku patikrinti dėl plagijavimo – formulės, skaičiavimai neišvengiamai bus tokie patys.

Tačiau, pridūrė jis, jei problemos mastai Lietuvoje iš tiesų yra dideli, į tai reikia žiūrėti labai rimtai.

„Plagijavimo sistemos paprastai tikrina ne visą darbą, o tik tekstinę jo dalį. Įvertinus tai, kad galbūt duomenys nėra visiškai objektyvūs, dvejočiau, kad Lietuvoje toks didelis plagijavimo mastas, kaip sakoma. Tačiau jei iš tikrųjų yra taip, kaip rodo tyrimas, tai yra labai blogai ir tam negali būti jokių pateisinamų priežasčių. Galima vienareikšmiškai sakyti, kad plagijavimas yra neleistinas ir jo mastą reikia mažinti“, – savo nuomone dalijosi A. Daniūnas.

Atrėmė kritiką dėstytojams

Tačiau jis sakė negirdėjęs, kad dėstytojai Lietuvoje studentams leistų studentams pateikti darbą, kurio įvertis būtų ne didesnis nei 30 proc. Priešingai – tikino manantis, kad daugelis jų į plagijavimą žiūri labai griežtai.

„Dalyje Lietuvos aukštųjų mokyklų svarbūs akademiniai darbai studentų yra pristatomi viešai, jie turi juos apsiginti, atsakyti į papildomus dėstytojams kilusius klausimus, tad nieko apie savo darbą neišmanančiam studentui gauti teigiama įvertinimą yra labai sudėtinga. Be to, nė vienas žmogus nemėgsta, kai jam meluojama, tad ir dėstytojas tikrai nenori būti apgaudinėjamas“, – aiškino A. Daniūnas.

Nepaisant to, jis sutiko su Ch. Klauso idėja, kad plagijavimo definiciją Lietuvoje tikrai reikėtų aiškiai apibrėžti. Kartu galbūt ir valstybiniu mastu nustatyti, kas už plagijavimą gali grėsti.

„Tuomet visi studentai žinotų, kuo rizikuoja“, – pripažino jis.

Susitikimą planuoja: situacija nėra gera

Savo ruožtu Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas DELFI aiškino „Plag.lt“ direktoriaus laiško su pasiūlymu susitikti sulaukęs tik prieš maždaug 2 savaites ir tai padaryti esantis pasiruošęs, kai surinks papildomą susitikimui reikalingą informaciją.

„Surinkęs informaciją, kai daugiau žinosiu, kokia situacija, mielai kartu su kolegomis susitikčiau su „Plag.lt“ atstovais. Galbūt mes tikrai nesureagavome greitai, tai reikia pripažinti, tačiau mus ši tema domina, tad planuojame susitikimą“ , – aiškino jis.

Paklaustas, ar tiesa, kad situacija dėl plagijavimo Lietuvoje – iš tiesų labai bloga, A. Levickas sakė tikslių skaičių įvardinti negalintis, tačiau pritariantis, kad padėtį reikia taisyti.

„Kad Lietuvoje plagijavimo mastai yra dideli, mūsų tyrimai rodo. Situacija tikrai nėra gera, prastoka“, – pripažino jis.

Pristatė priemonių sistemą

Paklaustas, ką mano apie Lenkijos pavyzdį, kai už plagijavimą gresia baudžiamoji atsakomybė, A. Levickas aiškino, kad tai – tik viena priemonių, o norint pataisyti situaciją reikia jų komplekso.

Kaip galima būtų taisyti šią situaciją, jis pasakojo konsultavęsis ir su Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, aukštųjų mokyklų atstovais, tačiau pažaboti tai esą nėra taip lengva.

„Konsultuodamiesi pamatėme, kad teisinės priemonės yra labai ribotos, nes sunku įrodyti, kad asmuo perka darbą, kurį tikrai naudos atsiskaitymui. Šioje srityje tikrai mažai padaryta, manau, prie to reikės grįžti. Tačiau tai taip pat tik viena priemonių. Kartu kalbėjome ir apie didaktines priemones – pačios aukštosios mokyklos galvojo, ką padaryti ir kokius studijų, atsiskaitymo metodus taikyti, kad būtų galima plagijavimo išvengti. Trečia priemonių grupė – pačių studentų veikla. Turime ugdyti tokį požiūrį į nusirašinėjimą, kad to žmogus nedarytų. Bendravome su studentų organizacijomis, finansuojame jų projektus“, – pasakojo jis.

Pokyčius žada dar šiemet

Anot A. Levicko, svarbu būtų į pagalbą pasitelkti ir technines kovos su plagijavimo sistema priemones. Įsiminė jam idėja sukurti vieną bendrą programą, kurioje privaloma tvarka būtų talpinami, o vėliau ir tikrinami visi moksliniai darbai, tačiau šį projektą dar reikia patobulinti.

„Sistema jau veikia, bet nepakankamai efektyviai. Per mažai darbų patalpinta, nesusijungta su tarptautinėmis duomenų bazėmis... Tačiau kaip tobulinti sistemą, kokiu keliu eiti, spręsti turėtų pačios aukštosios mokyklos. Tai mes paremsime finansiškai, nes esame suinteresuoti, kad nebūtų sąlygų plagijavimui, nusirašinėjimui ir panašiems dalykams“, – aiškino jis.

Pasak A. Levicko, artimiausių pokyčių šioje srityje būtų galima tikėtis dar šiemet, antroje metų pusėje, kai Lietuvą pasieks struktūrinių ES fondų pinigai.