Įvertintos Lietuvos dešimtokų žinios: vaizdas tragiškas

Anot S. Vingelienės, būtų nusikalstama galvoti, kad ir toliau tokios mokyklos neturėtų informuoti tėvų ar institucijų apie savo veiklą.

Nesugeba išspręsti elementarių užduočių

Ji įvardijo ir užduotis, sukėlusias dešimtokams sunkumų. Vieną jų: „Kiek valandų turi trys savaitės?“.

„Ar tai yra ta užduotis, kurios dešimtokas, šešiolikmetis, negalėtų išspręsti?“, – klausė ji.

„Tada kyla klausimas, kas vyksta tose mokyklose. Juolab, kad tarp kaimo mokyklų mes turime labai puikių – jos rodo geresnius rezultatus nei didmiesčių. Viskas priklauso nuo mokytojo. Taip, gal dalis mokinių yra nemotyvuoti, tačiau reikia ieškoti būtų, kaip juos uždegti. Tam mokytojai ir yra“, – priminė ji akcentuodama, kad mokytojų skirtumai Lietuvos mokyklose – didžiuliai.

Nepadeda net kalbėjimo užduotis

S. Vingelienė pastebėjo, kad nors lietuvių kalbos PUPP rezultatai – geresni, dalį balų šiame atsiskaityme prideda kalbėjimo užduotis.

„Tas kalbėjimas paslepia raštingumo ir visas kitas klaidas“, – patikino ji.

Tuo metu G. Sarafinas pridūrė, kad net ir įskaitant tai, yra tokių mokyklų kaip, pavyzdžiui, Daujėnų pagrindinė mokykla, kur lietuvių kalbos dešimtokų PUPP vidurkis – 3,38. Ar Panevėžio „Ąžuolo“, kur šio dalyko vidurkis – 3,59.

Praraja auga

Pasak G. Sarafino, kaip vyks mokymosi procesas, priklauso ne tik nuo mokytojų, bet ir nuo mokyklų direktorių.

„Yra tokių kelmų, po 35-erius metus vairuojančių mokyklas į liūnus...“, – atskleidė jis.

Žurnalo vyr. redaktoriaus teigimu, negalima ir ignoruoti gerų mokytojų trūkumo problemos regionuose.

„Skirtumai tarp mokyklų didėja. Pažangios mokyklos, licėjai, varo į viršų, o tos, kurios dugne, leidžiasi dar žemiau. Praraja auga, žirklės didėja“, – pastebėjo jis.

S. Vingelienė jį papildė, kad vidurio sąskaita didėja kraštai.

„Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai rodo, kad daugėja tokių mokinių, kurie atsiduria nepatenkinamų pasiekimų lygmenyje, tačiau daugėja ir gabių“, – aiškino ji.

Paskelbė geriausias gimnazijas, universitetus ir kolegijas

Žurnale „Reitingai“ šiemet pristatyti instituciniai vaikus atsirenkančių ir neatsirenkančių gimnazijų, privačių ir valstybinių kolegijų bei universitetų reitingai. Su jų rezultatais galite susipažinti čia.

Taip pat antrą kartą pristatomi ir dalies mokyklų, dalyvavusių standartizuotame ketvirtų ir aštuntų klasių mokinių testavime bei nepabūgusių viešai skelbti šių testų rezultatų duomenys. Standartizuoti testai rodo pradinių mokyklų ir progimnazijų indėlį į vaikų akademinę sėkmę.

Lietuvoje antrą kartą parengtas ir pristatomas pradinių mokyklų bei progimnazijų pasitenkinimo (mokinių nubyrėjimo) reitingas. Žurnalo „Reitingai“ žurnalistų atlikta analizė rodo, kad tik dalis visų pradinukų, pradėjusių lankyti vienos mokyklos pirmą klasę, baigia tos pačios mokyklos ketvirtą klasę. Panašus vaizdas ir progimnazijų sektoriuje. Pasitenkinimo mokykla reitingas rodo, kad Lietuvoje turime mokyklų, kurių ketvirtas ar aštuntas klases baigia tik trečdalis visų mokinių. Kiti mokiniai nusiritusias mokyklas palieka dėl patyčių, prastos psichologinės atmosferos ar žemo akademinio lygio.

Kartu derėtų pastebėti, jog šalyje veikia daugybė mokyklų, kurias baigia keliasdešimt procentų daugiau mokinių nei pradėjo mokytis pirmoje, penktoje, ar devintoje klasėse. Tai rodo, kad šios mokyklos yra stiprios, o atmosfera jose – gera. Čia išskirtinos: Kauno Montesori pradinė mokykla, Kauno privati Montesori mokykla „Būk savimi“, Šilaulių Salduvės progimnazija, Anykščių A. Vienuolio progimnazija, Klaipėdos „Gabijos“ progimnazija ir kt. Pasitenkinimo mokykla reitingas turėtų būti aktualus visiems būsimiems pirmokams ir penktokams bei jų tėvams.

Pristato ir daugiau reitingų

Žurnale taip pat bus galima susipažinti ir su savivaldybių reitingu pagal abiturientų išlaikytų visų valstybinių brandos egzaminų (2014 m. bei 2015 m.) rezultatus. Šiemet pirmajame trejetuke įsitaisė Vilniaus, Kauno ir Šiaulių savivaldybės. Aptariamas reitingas parodo ir tai, kad gimimo vieta didžia dalimi jau gali lemti mūsų vaikų ateitį.

Svarbu ir tai, kad žurnalo „Reitingai“ žurnalistai parengė dar ir gidą abiturientams, ką šiuo metu studijuoja visi 135 tūkst. Lietuvos studentų; koks kiekvienos profesijos atlyginimų vidurkis, kokių profesijų atstovų atlyginimai yra didžiausi, kokių mažiausi, kokių profesijų atstovai lengviausiai įsidarbina, kokių profesijų (2015 m. alumnai) dažniausiai kreipėsi į Lietuvos darbo biržą, kokių profesijų atstovų yra daugiausia tarp ilgalaikių bedarbių. Ši analizė labai pagelbės renkantis profesiją, kad nereikėtų gailėtis po ketverių ar šešerių studijų metų.

Iš viso naujame žurnalo „Reitingai“ numeryje – 10 skirtingų švietimo ir aukštųjų mokyklų reitingų, taip pat keliasdešimt straipsnių apie tai kaip auklėti vaikus, kaip motyvuoti juos mokytis, kaip padėti jiems pasirinkti profesiją bei daug kitų naudingų įžvalgų mokiniams, studentams, jų tėvams, darbdaviams ir visai švietimo bendruomenei.