VU mokslininko išvada apie matematikos egzaminą: reikia viešo atsiprašymo dėl tokių nesąmonių

„Testo kokybė neatitinka bet kokių minimalių testams teikiamų reikalavimų, jame paliktų klaidų skaičius ir testo autorių neatsakingumas peržengia bet kokias ribas. Mokiniai net buvo verčiami apskaičiuoti neegzistuojančio trikampio kraštinių ilgius ir kampus, o parašius, kad tokio trikampio pagal sąlygą neegzistuoja, buvo nubausti. Be to, vienam uždaviniui perskaityti, sugalvoti sprendimą ir jį užrašyti buvo skirta mažiau nei dvi minutės, nepaisant to, kad kurių sąlygų tekstai buvo 80, 120 ar net 200 žodžių ilgumo“, – teigia Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos instituto mokslininkai, atlikę detalią vienos atsitiktinai pasirinktos klasės šių metų matematikos standartizuoto testo užduočių analizę.

Reaguodama į šias ir kitas mokslininkų išsakytas pastabas švietimo ir mokslo ministrė pirmadienio rytą NEC direktorę Saulę Vingelienę kviečiasi pasitarimui.

Tačiau NEC direktorės pavaduotojas dr. Pranas Gudynas DELFI aiškino, kad testo kokybė buvo „pakankamai gera“ ir tikino, kad mokiniams ir mokytojams nerimauti nėra ko, nors pripažino, kad viena klaida tikrai buvo padaryta.

19 iš 35 užduočių kelia nerimą

Savo ruožtu minėtos grupės atstovas VU Matematikos ir informatikos instituto mokslo darbuotojas dr. Dainius Dzindzalieta aiškino, kad 8-os klasės mokiniams skirtame teste užduotys buvo parengtos paliekant daugybę klaidų, netikslumų ir nerūpestingai suformuluotų teiginių.

Jo teigimu, kartu su kolegomis analizę rašyti jie ėmėsi sulaukę didelio mokytojų, mokinių ir jų tėvelių pasipiktinimo standartizuotų testų kokybe.

„Kasmet standartizuotų testų autoriai sulaukia kritikos dėl prastai parengtų užduočių. Norėdami išsiaiškinti priežastis, kodėl mokytojai ir mokiniai nuolat reiškia nepasitenkinimą, atlikome vienos atsitiktinai pasirinktos (aštuntos) klasės šių metų matematikos testo uždavinių ir testo, kaip priemonės įvertinti mokinių matematines žinias, analizę. Teste paliktų klaidų ir netikslumų gausa nustebino. Pasirodo, kad net 19 iš 35 testo uždavinių yra suformuluoti nerūpestingai ar klaidingai. Viename uždavinyje net buvo liepiama rasti neegzistuojančio trikampio kraštinių ilgius ir kampus, o to nepadarę buvo nubausti. Nuoširdžiai gaila mokinių, kurie turėjo spręsti tokias užduotis“, – tikino jis.

Kartu su kolegomis jie parengė 12-os lapų apimties analizę, kurią visą galite pamatyti čia – Standartizuotų testų 2016 m. 8 klasės uždavinių analizė.

Vienam uždaviniui – mažiau nei 2 minutės

„Mokytojai ir mokiniai labai skundžiasi, kad testo metu nėra laiko pagalvoti. Ir tikrai, pasižiūrėję į testą matome, kad teste yra net 36 uždaviniai, o įvertinus tai, kad kai kurie iš jų yra struktūruoti, iš viso teste yra net 45 klausimai. Testui atlikti skiriama 60 minučių. Vadinasi, vienam uždaviniui vidutiniškai skiriamos mažiau nei 2 minutės. Galbūt elementariems veiksmams atlikti užtektų ir dviejų minučių, bet teste yra užduočių, kurioms vien perskaityti neužtenka duodamo laiko.

Pavyzdžiui, 21 uždavinio sąlygos tekste yra daugiau nei 120 žodžių ir viena duomenų lentelė, 22 uždavinio sąlygoje yra daugiau nei 200 žodžių, trys piešiniai, viena duomenų diagrama ir viena lentelė su duomenimis, o 25 uždavinio sąlygoje yra apie 90 žodžių, be to reikia suskaičiuoti, keli iš nupieštų 60 taškų yra nuspalvinti juodai (tokių buvo 29).

Be to, testo užduotys nėra išdėstytos sunkėjimo tvarka, todėl mokinys negalėjo tinkamai įvertinti, kiek laiko jam reikia skirti vienam ar kitam uždaviniui. Gali būti, kad kai kurie mokiniai nesugebėjo išspręsti labai lengvų paskutinių uždavinių vien dėl to, kad jis nespėjo iki ten nukeliauti. Ataskaitose bus teigiama, kad mokinys nesugeba tokių uždavinių spręsti išvis“, – teigiama matematikų analizėje.

Uždaviniai – ne 8-okams ir tikrina ne svarbiausius gebėjimus

Jie taip pat pastebėjo, kad 8-okams skirtas testas tikrina ne visai tai, ką reikia, ir yra orientuotas ne į svarbiausių matematinių gebėjimų patikrinimą, o į algoritmų taikymą, nesigilinant į jų prasmę.

„Kitais žodžiais, testas labai prastai įvertina mokinių matematinių žinių lygį. Matematika yra tikslusis mokslas, todėl testo pagrindinis tikslas turėtų būti patikrinti, ar mokinys sugeba suprasti sąlygą, ar sugeba įsigilinti į sąlygą, paversti į „matematinę kalbą“. Tam, kad mokinys suprastų sąlygas, jos turi būti parašytos kiek įmanoma tiksliai, nepalikta vietos interpretacijoms, be to, jos turi būti neapkrautos nereikalingais duomenimis. Tam, kad mokinys įsigilintų į sąlygas, reikia jam duoti laiko. Kaip jau minėta pirmame punkte, egzamino metu mokiniui vidutiniškai buvo skirtos mažiau nei 2 minutės vienam uždaviniui perskaityti, įsigilinti, suprasti, išspręsti ir parašyti atsakymą. Kadangi kai kurios užduotys yra parašytos labai nerūpestingai ir klaidinančiai, joms suprasti reikia papildomai skirti laiko“, – pastebėjo D. Dzindzalieta su kolegomis.

Be to, jų teigimu, ne visi uždaviniai, kurie buvo pateikti teste, buvo skirti 8 klasės mokiniams.

„Iš uždavinių analizės matome, kad kai kurie uždaviniai yra nukopijuoti iš konkursų, kai kuriuose reikėjo žinių, kurių neturi aštuntokai. Pavyzdžiui, viename uždavinyje (25.2 dalyje) buvo prašoma išspręsti uždavinį, kurį reikia spręsti taikant derinių skaičiaus formulę, kas akivaizdžiai nepriklauso 8 klasės programai“, – aiškino matematikai.

Pažėrė kritikos ir formuluotei, ir kokybei

Jų teigimu, labai blogai ir tai, kad testuotojai liepia mokiniams atlikti vieną ar kitą užduotį, kreipdamiesi į mokinį kreipiniu „Tu“ – „apskaičiuok“, „užrašyk“, „paversk“, „surašyk“ ir pan.

„Taip rodoma didelė nepagarba mokiniui. Mokykloje ypač akcentuojamas mokinių pagarbos mokytojams ir bendraklasiams trūkumas. Kokios pagarbos mokiniai išmoks, jei jie nebus gerbiami?“, – retoriškai klausė jie.

Matematikai taip pat atkreipė dėmesį ne tik į užduočių formuluotę, bet ir į testo klausimų kokybę.

„Susidaro įspūdis, kad testo užduočių prieš egzaminą neskaitė nė vienas matematikas, matematikai tiek klaidų net norėdami nesugebėtų padaryti. Atrodo, kad užduotys sukurtos nerūpestingai, atmestinai. Teste paliktos faktinės klaidos rodo užduoties rengėjų menką bendro išsilavinimo lygį. Užduotys tokios pat prastos, kaip ir pavyzdinės testo užduotys pateikiamos Ugdymo plėtotės centro tinklapyje“, – kritikavo jie.

Problemos lauks ir dvyliktokų?

Abejonių jiems kilo ir dėl prie testų dirbančių specialistų darbo. Matematikai pastebėjo, kad 4 ir 8 klasių standartizuotų programų rengimo vadovė, projekto mokslinė redaktorė dr. Viktorija Sičiūnienė šiemet buvo paskirta vadovauti 12 klasės matematikos Valstybinio brandos egzamino vertinimo komisijai. Nors švietimo ir mokslo ministrė teigė, kad prie matematikos valstybinio brandos egzamino šiemet dirba tik patys geriausi specialistai, jie abejojo, ar ketvirtokų ir aštuntokų užduotis su daugybe klaidų kuriantys asmenys gali būti vadinami geriausiais.

Kartu jie pateikė ir kelis uždavinius iš 8 klasės šių metų standartizuotų testų, siūlydami pabandyti jas išspręsti.

8 klasė 3 uždavinys

„Užduotyje prašoma apskaičiuoti kitos stačiakampio kraštinės ilgį, kai duotas vienos jo kraštinės ilgis. Stačiakampis turi keturias kraštines, o ne dvi, todėl uždavinio klausimas suformuluotas neteisingai. Turi būti – raskite jai gretimos kraštinės ilgį. Mokinys galėjo rašyti, kad kitos kraštinės ilgis yra 10 arba 16, ar net išvis pateikti atsakymą 16 ir būtų visiškai teisus, bet pagal vertinimo instrukciją už tai nebūtų gavęs taško. Vertėtų paminėti, šio egzamino 15 uždavinyje jau minima gretima stačiakampio kraštinė“, – komentavo užduotį matematikai.

8 klasės 8 uždavinys

„Šiame uždavinyje labai sunku įsivaizduoti, ką reiškia, jog sportininkas du metrus krenta vandenyje. Vadovaujantis tokia logika, Titanikas nenuskendo, o nukrito į dugną. Dažniausiai sakoma, kad vandenyje yra neriama, skęstama ar pan. Uždavinyje nėra aišku, ką reiškia, jog sportininkas „pašoko metrą“ ir „nukrito į 2 metrų gylį“, nes sportininkas nėra (materialusis) taškas, tad nėra aišku, nuo kurios jo vietos matuojamas gylis ir aukštis. Be to, sportininkai po vandeniu dažniausiai „nekrenta“ tiesiai į dugną“, – pastebėjo jie.

8 klasė 23 uždavinys

„Ši užduotis nėra matematikos užduotis, nes egzistuoja be galo daug šio uždavinio sprendimų, kurie neprieštarauja duotai sąlygai, bet duoda vis kitą atsakymą. Kadangi šio uždavinio vertinimo instrukcijoje pateikiamas tik atsakymas, nėra aišku, kaip šį uždavinį siūlo spręsti testo autoriai. Visiškai neaišku, pagal kokius požymius reikia konstruoti aibes A ir D. Šia užduotimi, testo autoriai parodė, kad jie nemoka net aibių teorijos pagrindų“, – tikino matematikai.