Savaitė penktokų kailyje: „jei reiktų tai pakartoti, verčiau sėsčiau į kalėjimą“

„Egzaminų metu turi surinkti bent 10 balų, kad išlaikytum jį. Bet jei surinkai 9 – viskas, nebeišlaikei. Tačiau ar tikrai tas vaikas, kuris surinko 9 balus yra daug prastesnis už surinkusį 10? Absurdas. Rašykime, kiek kas balų gavo, aukštosios mokyklos atsirinks, kokių studentų jiems teikia. Kam skirstyti, kas nevykėlis, o kas šaunus?

Mokyklos neturi spręsti vaiko likimo, jos turi parodyti vaiko žinias. Egzaminai reikalingi pastarąsias patikrinti, viskas gerai, triukšmo niekas nekels. Tačiau nereikia vėliau apsiimti Dievo vaidmens“, – įsitikinęs jis.

Atkreipė į didelius skirtumus tarp 4 ir 5 klasių

Savo ruožtu Lietuvos mokinių parlamento (LMP) Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vilija Valatkaitė sakė, kad su pačių penktokų skundais dėl galbūt per didelio jiems tenkančio krūvio susidurti jai tenka retai.

„Galbūt mokinių nepasitenkinimui įtaką gali daryti tai, kad ketvirta nuo penktos klasės labai skiriasi. Ketvirta klasė vis dar laikoma pradine, tad ir krūviai ten mažesni, namų darbų praktiškai nėra. Tačiau kai pereini į penktą klasę adaptacijos laikotarpis tikrai gali būti nelengvas“, – sutiko ji.

Nepaisant to, V. Valatkaitė sakė negalinti sutikti, kad mokytis penktoje klasėje yra sunku. Pati ji pasakojo šį savo gyvenimo laikotarpį prisimenanti kaip itin lengvą mokslų prasme.

Papasakojo apie mokymąsi 11 klasėje

„Jei lygintume su esančiu vyresnėse klasėse, penktokų krūvis yra juokingas. Kasmet krūvis tik auga“, – tikino šiuo metu vienuoliktoje klasėje besimokanti mergina.

Ji taip pat sakė galinti paraginti mokytojus ar kitus susidomėjusius šiuo eksperimentu pabandyti savaitę praleisti su, tarkim, vienuoliktokais ar dvyliktokais.

„Pati esu vienuoliktoje klasėje, tad galiu pasakyti, kad dirbti tenka daug ir tikrai daugiau nei 8 valandas per dieną. Kasdien turime nuo 6 iki 8 pamokų, kartais dar papildomai tą pačią dieną kelias valandas reikia skirti namų darbų ruošimui. Žinoma, krūviai nėra vienodi, skirtingai juos traktuoja ir mokiniai – vieniems reikia mažiau laiko, kitiems daugiau“, – pasakojo V. Valatkaitė.

Nemano, kad atskaitos taškus reikia panaikinti

LMP atstovė sutiko, kad būtų puiku, jei kasdien pirmosios pamokos būtų skiriamos sunkesniems mokomiesiems dalykams, tačiau, jos teigimu, įgyvendinti tai praktiškai būtų labai sunku.

„Pirmųjų pamokų metu tikrai daug lengviau susikaupti, tačiau praktiškai neįmanoma to įgyvendinti. Yra daug skirtingų mokytojų, kurių krūviai sudėlioti taip, kad jie dirbtų visą dieną“, – aiškino mergina.

Tačiau mergina prieštaravo idėjai mokyklas palikti tik žinių suteikimo vieta ir brandos atestatą įteikti visiems ją lankiusiems nepriklausomai nuo pasiekto rezultato.

„Jei asmuo mokosi 12 metų, jo žinios kažkaip turi būti įvertintos. Nemanau, kad 16 balų iš 100, kurių reikia tam, kad išlaikytum egzaminą, yra toks didelis skaičius, kurio neįmanoma pasiekti, jei bent kažkiek mokaisi ir dirbi. Kalbant apie neigiamus balus – tai tik 1,2 ir 3. Ar tikrai reikia imti ir lengvinti visą sistemą? Kažkoks atskaitos taškas, kiek minimaliai žinių turi turėti, kad baigtum mokyklą, turi būti įvardytas. Ne visi mokiniai yra motyvuoti, tad ši minimali riba dalį mokinių skatina bent kažkiek dirbti“, – įsitikinusi ji.

Mokytojams sunku, tačiau mokiniams – ne itin

Tuo metu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas pripažino ne kartą iš mokytojų girdėjęs, kad dirbti su penktokais nėra lengva.

„Darbas su tokio amžiaus vaikais tikrai nėra lengvas ir tikrai nėra lengvesnis, kaip kartais traktuojama, nei darbas su dvyliktokais. Tiksliai įvardyti, kodėl, negaliu, tačiau jų judrumas, triukšmingumas tikrai nėra paskutinėje vietoje“, – patikino A. Navickas.

Tačiau kalbėdamas apie patiems penktokams tenkantį mokymosi krūvį, jis taip pat pabrėžė nemanantis, kad Lietuvoje moksleiviai verčiami mokytis itin daug. Greičiau, svarstė, visi tiesiog įprato skųstis.

Palygino su Suomija ir Azijos šalimis

„Žiūrint, su kuo lyginsime. Yra įvairių mokymosi sistemų, skirtingų mokyklų. Jei žiūrėsime į tuos Azijos „tigrus“, kurių mokymosi rezultatai – labai geri, matysime, kad krūviai ten yra didesni. Visuomenė ten supranta, kad gyvenimas ir konkurencija suaugus nebus maža. Bet jei lyginsime su ES valstybėmis, tarkime, Suomija, mano žiniomis, namų darbų ten praktiškai neužduodama, tačiau ir pamokos trunka ilgiau – mokykloje jie praleidžia daug laiko“, – pasakojo A. Navickas.

Savo ruožtu siūlymą dėl ne daugiau kaip 4-5 pagrindinių dalykų pamokų per dieną jis vadino nauju ir svarstytinu.

„Reikėtų įsigilinti, pažiūrėti, kokius duomenis mokytojas eksperimento metu surinko. Priimtina man būtų ir idėja dėl neigiamų balų panaikinimo. Kiekviena aukštoji mokykla ir taip sprendžia, kokius moksleivius atsirinkti. Tad atsisakyti neigiamo balo sąvokos būtų visai priimtina, galėtume tiesiog sakyti, kad tam tikras asmuo turi mažiau žinių“, – mano jis.