Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Švietimas

Savaitė penktokų kailyje: „jei reiktų tai pakartoti, verčiau sėsčiau į kalėjimą“

2016-05-20 (28) Rekomenduoja   (57) Perskaitymai (440)
    Share

Savaitę daryti tik tai, ką veikia penktokai – kartu su jais eiti į mokyklą, dalyvauti pamokose, o grįžus iš jų ruošti namų darbus – tokiam eksperimentui ryžęsis matematikos mokytojas ir vadovėlių autorius Valdas Vanagas nustebino gautomis išvadomis.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„Kai dar dirbau vienos mokyklos pavaduotoju, bandžiau visą savaitę eiti į pamokas kartu su penktokais, viena klase, ir daryti viską, ką jiems liepia mokytojai. Žinote, rezultatai buvo nekokie. Geriau tą savaitę kalėjime pasėdėčiau“, – eksperimentą įvertino jis.

Jis ragino įsivaizduoti – suaugę, mokyklas ir universitetus baigę žmonės, dirbantys švietimo srityje, bandė iš naujo mokytis geografijos, istorijos ir kitų, atrodo, elementarių dalykų

„Tačiau išsėdėti su penktokais man buvo tragedija. Tą patį padaryti bandė ir direktorius – po vienos dienos nulūžo, kita pavaduotoja dvi dienas atlaikė, trečioji – ilgiau, bet taip ir nesupratau, kaip ji ten jautėsi“, – pasakojo V. Vanagas.

„Man buvo sunku. Ir, pavyzdžiui, padaryti visus namų darbus, ką liepia, yra neįmanoma. Beje, apie namų darbus verta pakalbėti atskirai. Kiek valandų per dieną dirba suaugęs žmogus? 8. Jei mokinys turi 7 pamokas ir dar namų darbų, kiek valandų dirba jis? Tačiau jei jis nesugeba padaryti namų darbų, nes, tarkime, paprasčiausiai yra pavargęs, ima ieškoti alternatyvų, kaip save pateisinti, meluoja. Jis jaučiasi nesaugus, bijo eiti į pamoką“, – pasakojo penktoko „kailį“ pasimatavęs V. Vanagas.

Matematikos mokytojo teigimu, namų darbai moksleiviams neturėtų būti skiriami, o jei vis dėlto mokytojas tai daryti nori, neturėtų reikalauti, kad mokinys juos būtinai atliktų.

„Turiu vieną mokinį, 10-oką, kuris fiziškai negali išsėdėti pamokose. Netyčia nutiko taip, kad uždaviau jam namų darbą, nors to nenorėjau, ne taip vienas kitą supratome. Du mėnesius lankęs pamokas staiga jis pradėjo jose nesirodyti. Praėjo visas mėnuo, jo nėra. Kur priežastis? „Aš, mokytojau, darau namų darbą“. Rezultatas toks. Labai svarbu atsižvelgti į vaiką“, – priminė mokytojas.

Pro pirštus žiūri ir mokytojai

Jis tikino iš esmės nesuprantantis namų darbų prasmės ir tai vadina prievartiniu elementu mokiniui.

„Viskas, kas turi būti išmokta, turi būti išmokta pamokos metu“, – įsitikinęs matematikas.

V. Vanago teigimu, atsakingai į namų darbus paprastai nežiūri ir mokytojai. Šiai minčiai įrodyti jis pateikė ir pavyzdį.

„Įsivaizduokite, vaikui namų darbams uždaviau atlikti 3 užduotis. Kitą dieną jis ateina ir sako: „Patikrinkite, ar gerai padariau“. Dėstau trims klasėms, vadinasi, maždaug 60 ar 90 mokinių. Jei vieno vaiko namų darbo tikrinimui skirsiu 10 minučių tai visiems darbams sugaišiu 900 minučių. Fiziškai negaliu. Aš jam duodu darbą, bet negaliu jo patikrinti. Jei nori, kad mokinys dirbtų, pats dirbk, sek paskui jį, negali jo paleisti“, – kreipėsi jis į mokytojus.

Atkreipė dėmesį į netolygiai paskirstytą krūvį

Po šio eksperimento V. Vanagas tikina supratęs ir tai, kad, mokiniams tenkantis mokymosi krūvis paskirstytas netolygiai.

„Dabar suplakama, į krūvą sumetama maždaug 13 mokomųjų dalykų. Laiko neužtenka, čia ir čia patapšnoja, o nieko rimtai nesigauna“, – aiškino V. Vanagas.

Jo teigimu, smegenys, kai jiems tenka per sunkus darbas, paprasčiausiai atsijungia – taip nutinka ir moksleiviams, kurie mokosi padrikai.

„Negali mokinys, žmogus iki 18 metų, per dieną dirbti protinį darbą ilgiau nei 5 valandas. Pats sunkiausias darbas yra protinis. Įsivaizduokite, jei mokinys turi 7 pamokas, o 6-7 – matematikos, ar tai ką duoda?“, – retoriškai klausė V. Vanagas.

Siūlo organizuoti ne daugiau kaip 4-5 pamokas per dieną

Jo teigimu, mokiniams per dieną turėtų būti dėstomos 4-5 pagrindinių mokomųjų dalykų pamokos, o po jų laiką galima skirti bendrajam lavinimui ir ugdomajai veiklai.

„Pamokos turi būti 5, tačiau rimtos, o po to – kitos pamokos, pasakojimai, ekskursijos, projektinė veikla. Reikia atskirti šiuos dalykus – pusę dienos rimtai dirba, o po to lavinasi“, – aiškino jis.

Tačiau, pastebėjo V. Vanagas, Švietimo ir mokslo ministerija bijo imtis panašios pertvarkos, mat lauktų nemažai darbo.

„Reiktų pakeisti, atleisti – imtis iniciatyvos. Tai būtų pertvarka. 5 pamokos per dieną visiems. Taškas. Kalbant apie penktokus, ne daugiau kaip 4 pamokos per dieną ir viskas“, – tikino mokytojas.

Situaciją dėl pažymių vadina komedija

Kritiškai jis vertino ir mokinių vertinimą pažymiais. Skaičiavo – kad galėtų parašyti moksleiviui 4 (mažiausiais teigiamas balas mokyklose), šis turi teisingai išspręsti 35 proc. užduoties.

„Jūs įsivaizduojate, kiek tai yra? Be to, jei noriu parašyti 10, moksleivis gerai turi atlikti 95 proc. darbo. Valdžia paskirsčiusi taip – 5 proc. yra genijai, 35 proc. – tų teletabių“, – pastebėjo mokytojas.

Jis pats pripažino neigiamus pažymius rašantis labai retais atvejais ir siūlantis balų nuo 1 iki 3 tokia sąvoka nevadinti.

„Padarei 10 proc. darbo, gavai 1, 30 – 3. Tačiau nereikia sakyti, kad tai yra blogas pažymys. Neigiamas pažymys vaiką veikia psichologiškai. Dabar ir mokytojas priverstas elgtis kaip binladenas: „Tau – 3, tau – 2...“. Čia komedija. Negalima taip tyčiotis“, – įsitikinęs V. Vanagas.

Mokyklos turi keisti strategiją

Jo teigimu, mokyklos neturi spręsti vaiko likimo, jos turi parodyti jo turimas žinias. Egzaminas, mokytojo teigimu, puiki pastarųjų patikrinimo forma, tačiau vėliau, tikino jis, nereikia apsiimti Dievo vaidmens.

1 | 2
Verta skaityti! Verta skaityti!
(60)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(57)
Komentarai (28)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
130(7)
123(2)
97(0)
56(1)
55(0)
44(1)
36(0)
34(0)
22(0)
12(3)
Savaitės
198(0)
196(0)
193(0)
184(0)
178(0)
Mėnesio
309(3)
303(6)
296(0)
294(2)
293(2)