Kaunas stebina ir džiugina išskirtinėmis gamtos pažinimo pamokomis išmaniajame šiltnamyje (Foto)

Pasak Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Atviros prieigos MTEP centrų koordinatorės dr. Živilės Juknevičienės, projekto veiklos įvairiapusės ir įtraukiančios įvairių klasių mokinius.

„Projektas įdomus, nes čia jungiamas natūralus augalų pasaulis su išmaniosiomis technologijomis, moderniais auginimo ir perdirbimo būdais. Tai kūrybinis procesas. Rezultatas kinta nuo to, kas ir kaip įsijungia į kūrybą. Kokias idėjas pavyksta įgyvendinti – viskas priklauso nuo pačių vaikų noro ir įdėto darbo“, – apie numatytų veiklų transformacijas kalba Ž. Juknevičienė.

Pirmiausiai projektas buvo pasiūlytas pradinukams – trečiokams su mokytoja Lineta Barkevičiene. Iniciatyvą palaikė ir skatino Ugnės Karvelis gimnazijos direktorius Rolandas Kučiauskas. Todėl vėliau prisijungė ir Ugnės Karvelis gimnazijos gamtos mokslų mokytoja Irena Gronskienė, pakvietusi dalyvauti įvairių klasių mokinius.  Veikla įsisiūbavo.

Geriausia reklama yra pačių vaikų įspūdis ir noras prisidėti. Padeda ir šiuolaikiškesni informacijos sklaidos būdai – socialiniai tinklai.  Dabar projektas turi visą būrį siekėjų ir veikla įgauna vis didesnį pagreitį. 

Šiais metais projekte dalyvauja 30 mokinių iš 4 – 10 klasių.  Moksleiviai kiekvieną savaitę lankosi ASU laboratorijose ir šiltnamyje.  Mokiniai ne tik augina augalus, bet ir atlieka įvairias užduotis bei tyrimus. Ypač daug dėmesio skiriama gamtos mokslų integravimui (biologijos, chemijos ir fizikos). Šių dalykų mokytojai paruošė projekto dalyviams užduotis, kad mokiniai šiltnamyje vykstančius procesus gebėtų įvertinti visų minėtų disciplinų kontekste. 

ASU šiltnamio mechaniniai įrenginiai – tai inžinieriaus Arvydo Bočio išmanaus šiltnamio galimybių pristatymas – kaip veikia, kaip reguliuojama oro temperatūra, drėgmė ir pan. Išmanios technologijos reikalauja kruopštumo ir tikslumo.

Nemažiau svarbu yra teisingas daigų auginimo indų parinkimas. Šiuo klausimu mokiniams talkina ASU Aplinkos ir ekologijos instituto doktorantė Jolanta Treinytė, kuri dalijosi patirtimi apie bio skaidžius daigų auginimo indus. Mokiniai atliko jų parametrų skaičiavimus ir tuo pačiu sodino pirmuosius augalus.

„Dirvožemis – gyvoji žemės oda“, – įsitikinusi doktorantė Vaida Steponavičienė, kuri  Agroekosistemų ir dirvožemių mokslų instituto Agrobiologijos laboratorijoje supažindino mokinius su modernia įranga dirvožemiams tirti bei kartu su projekto dalyviais atliko granuliometrinį dirvožemio tyrimą.

Pasak Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto lektorės Dr. Ramutės Mikučionienės, dirvožemis yra gamtinis kūnas, susidedantis iš gyvųjų organizmų, mineralų ir organinių medžiagų, susiskirstęs į įvairaus storio bei struktūros sluoksnius – horizontus. Moksleiviams pristatyti dirvožemio profiliai, o įgytos teorinės žinios pritaikytos praktiniame darbe. Laboratorijoje tirtas dirvožemis, kuriame auginami augalai Akademijos bendruomenės aplinkai puošti.

Normaliam augalų vystymuisi reikalinga šviesa, šiluma, vanduo, dirvožemis. Siekiant užtikrinti augalų produktyvumą – augalams reikia trąšų. Apie jų formas, tręšimo reikalavimus praktinio darbo metu dėstė to paties instituto doc. dr. Rūta Dromantienė.

Vėliau, augalams ūgtelėjus, mokiniai ASU laboratorijose išmanių prietaisų pagalba stebi augalų augimo rodiklius. Jaunieji mokslininkai išmoko nustatyti chlorofilo, fosforo kiekius augale, sužinojo kaip išmatuoti drėgmės kiekį augaluose ir dirvožemyje. Stebint fotosintezės procesą, mokiniai sužinojo, jog nuo jos spartos priklauso, kaip greitai augalai užauga. Moksleiviams Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos instituto dokt. Ovidijus Mikša parodė, kaip iš gautų bendrų rezultatų nustatyti augalų augimo sąlygų komforto lygį.

Dar viena augalų  augimo patirtis – tai kenkėjai ir augalų apsaugos priemonės. Augalus užpuolus parazitams – vabzdžiams kenkėjams, vaikai gavo progą pasigilinti, kaip apsaugoti augalus natūraliomis priemonėmis.

Pasak Agronomijos fakulteto Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto lektoriaus, entomologo dr. Povilo Mulerčiko, siekiant išsaugoti gamtą, jos įvairovę bei žmonių sveikatą, daugelyje šalių pastaruoju metu taikomos biologinės augalų apsaugos priemonės.

Jos neteršia aplinkos, yra nekenksmingos žmonių ir kitų gyvūnų organizmų sveikatai. Augalai auginami naudojant biologinę augalų apsaugą nuo kenkėjų – juos sunaikina grobuoniškieji vabzdžiai - entomofagai. 

Praktikai – mokiniams buvo pasiūlyta išgelbėti projekto augalus nuo juos apnikusių amarų. Tam buvo reikalingos – boružės. Už šiltnamio sienų  – pavasaris neskubėjo – boružių mokiniams rasti nesisekė. Teko darbuotis patiems – amarai nurinkti rankomis.

Kol augalai augo, stiebėsi ir krovė pumpurus ASU išmaniajame šiltnamyje, projekto „Sanus Planta“ dalyviai ruošė jiems naujus namus. Jaunieji gamtininkai Ugnės Karvelis gimnazijos  stadione išpureno dirvą, kur augalai bus persodinti.  Mokinių išauginti augalai – Serenčiai – rikiuosis gimnazijos inicialų forma.

Auginant dekoratyvinius augalus ir tvarkant aplinką prie gimnazijos ugdoma meilė grožiui. Projekto veiklos yra įdomios ir apjungiančios bendrus interesus turinčius klasės ir gimnazijos draugus.

„Skatinamas ir vaikų komunikabilumas, bendravimo įgūdžiai. Vaikai priverčiami šiek tiek dažniau pakelti galvas nuo kompiuterių ekranų ir atrasti nepaprastą paprastų augalų grožį“, – projekto nauda įsitikinusi Ž. Juknevičienė.

Projektą vykdantys mokytojai: Irena Gronskienė (biologija), Dalė Mikalauskienė (chemija), Rimvydas Miknevičius ir Laimutė Pupelienė (fizika), Lineta Barkevičienė (pradinių klasių mokytoja) ir Lineta Česnauskienė (technologijos).

Parengė projekto koordinatorės:  dr. Živilė Juknevičienė (Aleksandro Stulginskio universitetas) ir Vilija Staškienė (Kauno r. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija).

Daugiau informacijos apie Sanus Planta projektą galima rasti  Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos tinklapyje http://www.ukg.lt/category/sanusplanta/