Lūžis jau įvyko: su aukštojo mokslo diplomu – į "profkę"

- Kokią įtaką profesinėms mokykloms daro universitetų absolventai, patekę į klases su jaunesniais, mažiau išsilavinusiais žmonėmis?

- Mums dėl to lengviau dirbti. Po dvylikos klasių atėję jaunuoliai dar blaškosi, vis turi kur nors išbėgti, o vyresnieji juos sulaiko. Jaunesnieji pamato, kad vyresnieji mokosi, tada suvokia, kad gali praleisti metus kvailiodami, bet gali ir įsigyti specialybę. Kuo daugiau yra aukštąjį išsilavinimą turinčių mokinių, tuo sunkiau mūsų mokytojams. Pavyzdžiui, mokytojas dėsto ekonomiką universitete baigusiems jaunuoliams. Tai verčia kelti mokytojų kvalifikaciją. Sunkiau ir užsienio kalbų mokytojams, nes universitetinį išsilavinimą turintys asmenys jiems kelia didesnius reikalavimus.

- Kas galėtų paskatinti daugiau jaunuolių po vidurinės mokyklos rinktis profesinę mokyklą?

- Švietimo ministerijos pozicija yra aiški – profesinio mokslo prestižas turi augti. Svarbiausia yra tėvai. Svarbu, kad jie sugebėtų vaikus nukreipti reikiama linkme. Iš tėvų galima išgirsti tokius žodžius: „Aš nesimokiau, dabar dirbu sunkų darbą, todėl padarysime viską, kad tik vaikas baigtų aukštąją mokyklą.“ Tačiau ne kiekvienam reikalingas aukštasis mokslas.

- Kokių profesijų atstovai greičiausiai ar lengviausiai randa darbą po profesinės mokyklos baigimo?

- Sunku kalbėti apie kitas mokyklas, bet mes neatsiginame darbdavių, kuriems reikia siuvėjų. Daugelis auklėtinių randa darbą. Po praėjusių mokslo metų tik 1 proc. mūsų mokinių užsiregistravo darbo biržoje. Kodėl kai kurie nepradeda dirbti? Ne todėl, kad nenorėtų dirbti, o dėl netenkinančio atlyginimo. Floristo specialybę turinčiam jaunuoliui gėlių salone siūlomas darbas už 350 eurų, o dirbti dažniausiai reikia po 12 val. per dieną.

Kiti išvyksta į užsienį. Tokiems profesinės mokyklos diplomas yra naudingesnis nei universiteto. Užsienyje lietuviams taip pat nepuolama siūlyti tapti vadovais, tai pasiekiama per ilgos karjeros laiką. Profesinės mokyklos diplomas įrodo, kad tikrai turi specialybę. Tai naudinga dirbant paslaugų sferoje.

Lietuvoje yra šiek tiek kitaip. Ko gero, norint dirbti valytoja tuojau reikės aukštojo mokslo diplomo. Viena mokykla paskelbė, kad ieško sekretorės. Tai – tarnautojo specialybė. Iš dešimties atėjusių į pokalbį dėl darbo, septynios buvo baigusios teisės arba politikos mokslus. Nors dabar sekretorės uždirba panašiai kaip valytojos.

- Ar profesinėms mokykloms užtenka kvalifikuotų mokytojų? Ar galite jų atlyginimus lyginti su dirbančiųjų vidurinėse mokyklose, kolegijose?

- Ir ten, ir ten atlyginimas priklauso nuo darbo valandų bei kategorijos. Profesinėse mokyklose vis daugiau dėstytojų iš universitetų, kur jiems mokamas etatinis atlyginimas. Šie dėstytojai turi mokslinius laipsnius, yra mokytojai ekspertai, todėl jų įkainis yra aukštas.

Mes stengiamės pakviesti daugiau universitetų dėstytojų. Tai kelia ir studentų motyvaciją. Siuvimo specialybė vienu metu buvo apmirusi. Tačiau kai pavyko pasikviesti gerus mokytojus, viskas atsigavo. Jei mokytojas atlieka tik tai, kas numatyta programoje, to mokiniams neužtenka.

Turime nemažai pensinio amžiaus mokytojų. Turime sunkumų dėl profesijos mokytojų: daugelis jų yra vyresnio amžiaus ir nemoka užsienio kalbų. Mokyklos dalyvauja tarptautiniuose projektuose, atvyksta gerų specialistų iš užsienio, bet iškyla kalbos barjeras, kai mūsų mokyklų mokytojai nekalba angliškai. Tenka pasitelkti vertėjus. Kai dirba jauni mokytojai, tokių sunkumų nekyla..

Lūžis jau įvyko

Žurnalas „Reitingai“ šiemet sudarė ne tik aukštųjų mokyklų, kolegijų ir vidurinių mokyklų reitingus, bet bandė išskirti ir geriausias profesines mokyklas. Kaip pripažino žurnalo vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, reitinguoti profesines mokyklas yra labai sudėtinga.

„Jos yra skirtingo dydžio, ruošia skirtingų profesijų amatininkus, todėl yra nedaug kriterijų, kurie leistų objektyviai palyginti šias mokyklas“, − sakė G. Sarafinas.

Pagal mokinių skaičių didžiausia šalyje profesinė mokykla yra Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, kuriame mokosi 4 tūkst. 96 mokiniai.

„Šios mokyklos infrastruktūra ir mokymo bazė stulbina. Nepabuvus vietoje buvo sunku įsivaizduoti, kad profesinė mokykla gali taip atrodyti“, − sakė G. Sarafinas.

Jo nuomone, nors dalis žmonių apie profkes dar kalba pašaipiai, jos pasikeitusios iš esmės.

„Didysis lūžis šiose mokyklose įvyko 2012−2014 m. Dabar reikia sulaukti, kol požiūrį pakeis tėvai“, − sakė G.Sarafinas.

Geriausiai abitūros egzaminus pernai išlaikė šių mokyklų mokiniai

1. Visagino technologijų ir verslo profesinio rengimo centras

2. Alytaus profesinio rengimo centras

3. Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras

4. Elektrėnų profesinio rengimo centras

5. Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykla

Labiausiai per 2012−2016 m. mokinių padaugėjo šiose mokyklose

1. Vilniaus VšĮ „Art of beauty“ 261 proc. (nuo 52 iki 188)

2. Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centras 116 proc. (nuo 876 iki 1 tūkst. 894)

3. Rūdiškių amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“ 81 proc. (nuo 42 iki 76)