Lūžis jau įvyko: su aukštojo mokslo diplomu – į "profkę"

- Iki šiol profesinės mokyklos turi nelabai teigiamą įvaizdį. Manoma, kad šias įstaigas renkasi mokytis pritingintys ar menkų gabumų jaunuoliai. Ar šis vertinimas yra teisingas?

- Situacija keičiasi, tačiau ne taip lengva atsikratyti praeities. Jaunuoliai dažniausiai renkasi specialybę, planuodami, kur vėliau galės dirbti. Tačiau į profesines mokyklas ateina dvi grupės jaunuolių: baigę dešimt klasių ir jau įgiję vidurinį išsilavinimą. Jų motyvacija labai skiriasi. Taip, ateinantys baigę dešimt klasių jaunuoliai nėra patys geriausi. Kai kurie net nemoka padoriai rašyti. Mums – mįslė, kodėl taip nutinka.

Susiduriame su problema, kad vidurinės mokyklos nenoriai išleidžia savo mokinius. Mokyklos stengiasi išlaikyti kuo daugiau mokinių, nes nuo to priklauso mokinių krepšelio lėšos. Jei mokinio vidurkis aukštesnis nei 6 balai, jis toliau lieka mokytis gimnazijoje.

Kita tendencija yra tokia. Pavyzdžiui, vaikas norėtų po dešimtos klasės pradėti mokytis profesinėje mokykloje, tačiau jam iš kurio nors dalyko išvedamas dvejetas. Jis turi laikyti pataisas, o mokslo baigimo pažymėjimą gauna tik rugsėjo mėnesį, kai priėmimas į profesines mokyklas jau pasibaigęs.

Kartais mokiniai pas mus ateina rugsėjo viduryje, nes nepakelia gimnazijos lygio reikalavimų. Tačiau dėl šių niuansų nereikėtų kaltinti tik vidurinių mokyklų. Daug lemia tėvų požiūris. Jie mano, kad profesinėje mokykloje vaikas negaus reikiamo išsilavinimo. Jie iš paskutiniųjų stengiasi, kad vaikas mokytųsi gimnazijoje.

Jau dvejus metus iš pas mus ateinančių dešimtokų maždaug pusei trūksta motyvacijos mokytis, jiems nesvarbu, kokią profesiją rinktis. Tai irgi susiję su tėvų požiūriu. Yra tokių, kurie nuolat praleidžia pamokas, o kai paskambiname tėvams, jie atšauna, kad nieko negali padaryti ir prašo mūsų pagalbos.

Viena auklėtoja kartą pareiškė, kad vieno vaiko tėvui nebeskambins. Kai tėvas atsiliepė, jis ėmė piktintis, kodėl mokytoja skambinėja. „Gal aš jums labai patinku?“ – klausė tėvas.

Turime be galo gabių vaikų, tačiau jie praleidinėja pamokas, o atėję kartą per savaitę savo žiniomis lenkia kitus. Daugelis baigusių vidurinę mokyklą yra motyvuoti ir aiškiai pasirenka norimą profesiją. Dažnai tarp jų yra jaunuolių, kurie jau turi darbo patirties. Tiesa, mes iš vaikų nereikalaujame iš karto pasirinkti profesijos. Ją galima keisti per pirmuosius mokslo metus.

- Kaip elgiatės su nemotyvuotais mokiniais, kurie nesistengia išmokti, o tik trina suolą, laukdami mokslų pabaigos? Lieka tik užsimerkti ir susitaikyti su tuo?

- Tokių mokinių visada buvo, yra ir bus. Jie skatinami būti aktyvūs per praktiką ir profesinio mokymo pamokose. Šiuos vaikus galima motyvuoti, akcentuojant jau baigusių jaunuolių pasiekimus. Pavyzdžiui, dalis jų įkuria savo įmones, vėliau tęsia mokslus aukštosiose mokyklose.

Be to, labai padeda naujausios technologijos. Pavyzdžiui, per matematikos pamoką duodant spręsti įprastą testą, kai kurie vargiai imsis tokios užduoties. Bet jei naudojame multimediją, kompiuterius, jie noriai imasi testo. Kai mokiniams nereikia rašyti ranka, o tik spaudyti kompiuterio klaviatūros mygtukus, tada išvis puikiai sekasi (juokiasi). Mokytojai mato, kad mokiniams kompiuteris yra labai svarbus ir stengiasi tai panaudoti.

Vaikams pakeisti mokyklą yra gerai. Kartais atsitinka taip, kad dalį vaikų mokytojai vertina ne pagal dabartines jų žinias, o pagal pirmą įspūdį. Tas, kuris pradinėje klasėje mokėsi gerai, ir toliau renka gerus pažymius, pradinėse klasėse dvejetų gavęs vaikas, kai kurių mokytojų požiūriu, negali gerai mokytis. Nauji mokytojai vaikus vertina iš naujo, nelieka išankstinių vertinimų.

- Aukštosios mokyklos Lietuvoje eina susijungimų keliu, jų mažėja. Sumažės ir studijų krypčių. Ar tai gali būti galimybė profesinėms mokykloms pritraukti daugiau mokinių?

- To ir tikimasi. Norėtųsi, kad vaikai baigtų profesines mokyklas, paskui tęstų studijas aukštosiose mokyklose. Dabar dažnai universitetų absolventai ateina mokytis pas mus. Apie 30 proc. mūsų mokinių jau yra baigę kolegijas arba universitetus. Darbdaviai reikalauja praktinių sugebėjimų. Merginos, baigusios menų studijas, menotyrą, ateina mokytis floristikos, švenčių organizavimo. Jos sako, kad nori įgyti ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių.

Studijos aukštosiose mokyklose remiasi beveik vien teorinėmis žiniomis. Dabar kolegijose ir universitetuose daug studentų yra mokomi tapti vadovais. O kiek vadovų reikia Lietuvai? Be to, po universiteto pas mus atėjusios moterys, įgijusios siuvėjos profesiją, neis dirbti į didžiuosius siuvimo fabrikus. Jos kurs savo įmones, nes turi daug vadybos žinių. Atėjusiai moteriai su aukštuoju išsilavinimu jau nesiūlysi mokytis siūti kišenės. Ji ateina su savo reikalavimais ir konkrečiais modeliais.

- Kada prasidėjo ši tendencija, kai aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgiję jaunuoliai ėmė rodyti norą įgyti praktišką profesiją?

- Maždaug prieš trejus metus. Anksčiau turėdavome po 1–2 tokius mokinius. Šie žmonės būdavo nepritapę universitete. Dabar čia ateinantys universitetinį išsilavinimą turintys žmonės aiškiai žino, ko nori. Jie renkasi siuvėjos, nekilnojamojo turto agento, draudimo agento ar floristo specialybes.

Profesinės mokyklos džiaugiasi, kad sulaukia žmonių su aukštuoju išsilavinimu. Jie moka bendrauti, čia įgiję konkrečių specialybės žinių tampa puikiais specialistais. Su jaunuoliais, atėjusiais po vidurinės mokyklos, turime daugiau „žaisti“, nes jie dar neturi bendravimo įgūdžių.