BBC suintrigavo Britanijos lietuvio klausimas: kodėl Suomijos mokyklose nėra namų darbų, o mokinių pasiekimai geresni?

BBC švietimo temomis rašantis žurnalistas Sean’as Coughlan’as prisipažino, jog vieną įdomiausių klausimų, įkvėpusį palyginti JK švietimo sistemą su užsienio šalimis, atsiuntė JK besimokantis lietuvis, 16 m. Lukas Milančius. L. Milančius domėjosi, kodėl Suomijos mokyklų mokiniams tenka mažesnis mokymosi krūvis, jiems neprivaloma ruošti namų darbų, tačiau mokinių pasiekimai yra geresni nei daugelyje pasaulio šalių?

Pasak L. Milančiaus, jam tiesiog įdomu, kodėl kitos šalys netaiko suomiškos švietimo sistemos, nes JK mokiniams tenkantis didelis krūvis beveik nepalieka laiko kitiems užsiėmimas.

Suomijos mokiniai – tarp geriausių

Britai stebisi Suomijos, vienos geriausios švietimo srityje šalies, pažanga. Suomija visuomet užima aukštas prestižinių  Tarptautinių studentų įvertinimo programos (angl. „Programme for International Student Assessment“; PISA) reitingų vietas.

JK atidžiai stebi Suomijos švietimo sistemos pokyčius, nes suomiškos švietimo reformos atspindi Jungtinės Karalystės pramonininkų ir politikų diskusijas, jog būtina plėtoti abiturientų bendravimo ir gebėjimo susidoroti su stresinėmis situacijomis įgūdžius, o ne vien „sausai“ ruošti mokinius egzaminams. 

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenimis, Suomijos mokiniai mokyklose praleidžia mažiausiai laiko tarp visų OECD šalių, tačiau jų mokymosi rezultatai yra vieni geriausių pasaulyje.

Palyginimui, Anglijos ir Velso mokiniai mokyklose mokosi iki liepos vidurio, o Suomijos mokiniai tuo metu jau būna įpusėję savo vasaros atostogas, kurios iš viso trunka nuo 10 iki 11 savaičių.

Taip pat britus stebina faktas, jog jaunesni nei 7 m. suomių vaikai neprivalo lankyti mokyklos, nors nemažai mokinių pradeda mokytis būdami jaunesni.

Jau minėtuose PISA reitinguose, skaitymo srityje, Suomijos mokiniai užima 6 vietą, o JK – 23. Matematikoje Suomijos mokiniams atitenka 12 PISA reitingo vieta, JK – 26. Kitame OECD sudarytame pasauliniame reitinge matematikos ir mokslo dalykuose Suomijai atitenka 6 vieta.

Suomija siūlo šimtus geriausių švietimo idėjų 

Suomija, siekdama paminėti artėjantį šalies nepriklausomybės 100-metį, kuris bus švenčiamas 2017 m. gruodžio 6 d., įgyvendina „HundrEd“ projektą, kuriuo siekiama praktiškai įdiegti 100 geriausių Suomijos ir 100 naujoviškų pasaulinio švietimo idėjų. Be to, Suomija ketina apklausti 100 švietimo srityje naujoviškomis idėjomis pasižymėjusių žmonių, o visą sukauptą patirtį dokumentuoti ir 2017 m. rudenį įkurti skaitmeninę „HundrEd“ tarnybą, kuri patirtimi dalintųsi su visu pasauliu (būtų vykdomi seminarai, leidžiamos knygos, rodomi dokumentiniai filmai ir panašiai). 

Pasak „HundrEd“ projekto vadovo Saku Tuominen‘o, Suomijos mokinių tėvai nenori, kad jų vaikai praleistų daugiau valandų mokyklose, o šalies švietimo sistemoje diegiamas holistinis požiūris. Pavyzdžiui, nuo 2020 m. šalis mokyklose žada atsisakyti individualių dalykų, tokių kaip matematika, chemija ir fizika, o vietoje to mokyti studentus pagal temas. Tai reiškia, kad iš esmės užuot turėję dvi atskiras geografijos ir istorijos pamokas, moksleiviai mokysis temą, tarkime, apie Europos Sąjungą, kuri apims kalbas, ekonomiką, istoriją ir geografiją. Naujoji sistema taip pat skatins įvairių rūšių mokymąsi, pavyzdžiui, interaktyvų problemų sprendimą ar bendradarbiavimą mažesnėse grupėse, kad padėtų išvystyti karjerai reikalingus įgūdžius.

Lyginant su JK, Suomijoje nėra privataus papildomo mokymo kultūros. Pagrindinis Suomijos švietimo sistemos principas – pasitikėjimas. Mokinių tėvai pasitiki mokyklų sprendimais vaikų švietimo srityje, o mokyklos pasitiki savo mokytojų kvalifikacija.

Mokytojo profesija Suomijoje yra laikoma prestižine ir mokytojai mėgaujasi nemaža profesionalia laisve.

Suomijoje švietimo sistema grindžiama visiškai kitokiomis nuostatomis nei, pavyzdžiui, Anglijoje – angliškos mokyklos labai kruopščiai stebimos, jos nuolat reitinguojamos, joms keliami tikslai ir uždaviniai, siekiant didesnės visuomeninės atskaitomybės.

Švietimo sistema – šalies kultūros atspindys?

Tiesa, geresnių rezultatų nei JK mokiniai pasiekia ir ne tokios „atsipalaidavusios“ šalys kaip Suomija – Singapūre ar Pietų Korėjoje mokiniai nuolat spaudžiami daug laiko skirti mokslui, tačiau Azijos šalims būdingas visai kitoks kultūrinis požiūris.

Įvairių šalių visuomenių skirtingi kultūriniai požiūriai kelia klausimą, ar įvairiose šalyse egzistuojančios švietimo sistemos atspindi tose šalyse gyvenančiių visuomenių nuostatas. Pasak S. Tuominen‘o, Suomijos švietimo sistema neatskiriama nuo šalies gyventojų kultūros.

Reikėtų pabrėžti, jog dabartinė Suomijos švietimo sistema tokia tapo palaipsniui – XX a. 8-ajame ir 9-ajame dešimtmetyje buvo pristatytos švietimo reformos, kurių įgyvendinimas Suomiją pavertė pasauline lydere švietimo srityje.

Taip pat Suomijai būdingas politinis švietimo reformų stabilumas – bet kokia nauja šalies vyriausybė nuosekliai tęsia ankstesnių vyriausybių vykdytas švietimo reformas ir nepradeda visko iš naujo. Reformų nuoseklumas ir stabilumas įgalina ilgalaikį, į ateitį orientuotą planavimą. Anglijoje valdžia nuolat ekperimentuoja su švietimo sistema, pavyzdžiui, naujoji Theresa‘os May vyriausybė užsimojo plėsti prestižinių klasikinių vidurinių mokyklų (angl. grammar schools) ir akademijų tinklą, nors šis premjerės sprendimas susilaukė daugybės prieštaringų vertinimų.

Taip pat nesimato ženklų, jog JK mokiniams būtų mažinamas krūvis ir trumpinamas mokslo laikas. Netgi priešingai – šalies biudžete numatytas papildomas finansavimas ilgesnėms Anglijos mokinių mokslo dienoms. Lyginant Anglijos ir Suomijos mokinių mokslo laiką, kiekvienam Anglijos mokiniui kasmet tenka po 150 valandų daugiau mokslo laiko.

Tiesa, britai savo vaikų ilgiau trunkančius mokslo metus ir didesnį mokymosi krūvį linkę tapatinti su šalyje itin aktualiu vaikų priežiūros klausimu. Tik JK viešojoje erdvėje iškilus svarstymams dėl mažesnio JK mokinių krūvio ir trumpesnių mokslo metų, iškart pasigirdo dvejonių, o kas gi prižiūrės dirbančių tėvų vaikus, kuriems liks daugiau laisvalaikio ir kaip visa tai atsilieps vaikų rūpybos kaštams?

Be to, britai šventai įsitikinę, jog namų darbų darymas labai pagerina mokinių mokymosi rezultatus. Tą patvirtina ir šalies Švietimo ministerija, kurios duomenimis, mokiniai, kurie namų darbams kasdien skyrė 2-3 valandas, galėjo beveik 10 kartų dažniau gauti gerus baigiamųjų GCSE egzaminų įvertinimus nei tie, kurie neatlikdavo namų darbų.