Kitoks pokalbis dėl darbo: Šiaulių mieste dar nematytas eksperimentas - mokiniai patys rinko, kokius mokytojus reikėtų priimti į darbą

Kandidatų CV – mokinių rankose

Iššūkių nebijančios mokyklos vadovas neslepia – idėja mokiniams į rankas paduoti kandidatų, pretenduojančių į laisvą priešmokyklinės grupės mokytojo padėjėjo pareigybę, gyvenimo aprašymus, gimė dėl kelių priežasčių.

„Vadovaudamiesi įstatymais, mes, suaugę, vaikams primetame savo valią ir paskiriame specialistus, kurie turi su vaikais susidraugauti, atrasti bendrą kalbą. Bet jeigu to ryšio, kontakto užmegzti nepavyksta? Suteikus mokiniams daugiau sprendimo teisių, galima išvengti nesusipratimų ateityje“, – šypsosi Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos direktorius Kęstutis Šaltis.

Pasak pedagogo, jo vadovaujamos mokyklos šūkis – mokykla, kurioje gera. Todėl  norisi, kad naują kolektyvo narį mokiniai kiek įmanoma greičiau priimtų. „Ne mažiau svarbu, kad ir mokytojas, atėjęs į naują kolektyvą, jaustųsi gerai. Todėl buvo nuspręsta leisti vaikams patiems išsirinkti specialistą, su kuriuo jie norėtų bendrauti“, – pasakoja K. Šaltis, pastebintis – prieš mokinius kandidatai jautėsi kur kas laisviau, nei panašius darbo pokalbius moderuojant mokyklos administracijai.

Teko peržiūrėti teisinius niuansus

Mokinių dalyvavimas darbdavių organizuojamuose pokalbiuose dėl darbo nėra reglamentuotas įstatymais. Todėl paskonsultavusi su teisininkais, mokykla kiekvieno kandidato į laisvą darbo vietą prašė rašytinio sutikimo, patvirtinančio – tokiai pokalbio dėl darbo atrankos formai neprieštaraujama. Rašte pretendentai į laisvą darbo vietą buvo informuoti, kad jų (ne)sutikimas dalyvauti netradicinio pobūdžio atrankoje neturės jokios įtakos galutiniam komisijos sprendimui.

„Smagu, kad visi kandidatai mūsų idėją palaikė. Jei būtų buvę prieštaraujančių, buvome pasiruošę jiems pokalbius organizuoti vien tik iš pedagogų sudarytoje komisijoje, – sako Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos direktorius. Pasak mokyklos vadovo, vadovaujantis asmens duomenų apsaugos įstatymais, vaikams buvo duoti nuasmeninti kandidatų gyvenimo aprašymai, o su mokiniais prieš darbo pokalbius mokyklos ugdymo karjeros specialistai tarėsi, kokius klausimus galima užduoti kandidatams. Vaikams paaiškinta, kokie klausimai galėtų būti traktuojami kaip neetiški, pažeidžiantys įstatymus. K. Šaltis juokiasi, kad pavykus pirmam eksperimentui, jau yra idėjų ir daugiau bendruomenės narių įtraukti į kolektyvo formavimo procesus.

„Mūsų mokykla – viena iš nedaugelio šalies ugdymo įstaigų, vykdančių ir nuotolinį mokymą užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių vaikams. Tad kodėl renkant nuotolinio mokymo mokytoją į atrankos komisiją neįtraukus ir kokio mokinio iš Ispanijos, JAV, Kinijos ar kitos šalies, iš kurios mūsų mokiniai su mumis bendrauja nuotoliniu būdu?“ – svarsto Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos direktorius.

Šiaulių, kaip karjeros miesto, pradžia – mokykloje?

Patys mokiniai, bendravę su į darbo pokalbį atvykusiais kandidatais, mokyklos administracijos siūlymu stoti į darbdavio „klumpes“ buvo sužavėti. Nors pirmos minutės darbdavių rolėje, pirmi klausimai kandidatams buvo nemažas iššūkis ir patiems mokiniams, vaikai neslepia – tai buvo viena įsimintiniausių profesinio veiklinimo patirčių.

„Tikro, nesurežisuoto darbo pokalbio organizavimas man buvo rimtas savęs išbandymas. Pradžioje buvo nedrąsu, bet bendraujant su pozityviais ir norinčiais dirbti žmonėmis darėsi vis lengviau. Ši praktika – šauni patirtis visiems mums, mokiniams. Tikiuosi, kad išrinkome puikų pedagogą mokiniams ir šaunų kolegą kitiems mokykloje dirbantiems mūsų mokytojams“, – sako Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos mokinių tarybos prezidentė 8-okė Adrijana, viena iš kandidatų atrankos komisijos narių.

Kad organizuojant kiek neįprastą darbo pokalbį, kuriame svarbią rolę atliko mokiniai, buvo vykdomas mokinių ugdymas karjerai, neslepia ir mokyklos administracija. „Šiauliai skelbiasi karjeros miestu, nes jau kelintus metus čia vyksta beprotiškai fantastiški dalykai. Privačios įmonės nebijo pas save įsileisti mokinius, kad jie iš arti pamatytų įvairių sričių specialistų darbo kasdienybę. Tad pamąstėme, kodėl mokiniai negali išbandyti savęs darbdavio pozicijoje mokykloje, kurioje patys ir mokosi. Juo labiau, kad darbo pokalbiai vyksta su tais žmonėmis, kurie ir kandidatuoja darbui su vaikais“, – sako K. Šaltis.

Tikslas – sėkmingas ir brandus šiaulietis

Šiaulių miesto savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Asta Lesauskienė originalios mokyklos idėjos nekritikuoja ir pripažįsta – tai gana drąsi, atsakinga mokyklos vadovų iniciatyva.

„Vaikams šių dienų švietimo sistemoje vis dar sudaroma per mažai galimybių prisiimti atsakomybę. Tad tai, kad „Sandoros“ progimnazijos vaikai ryžosi išsirinkti sau mokytoją, yra svarbus žingsnis. Pirmiausia todėl, kad vaikai supranta – padarę sprendimą, nebegalės to mokytojo kritikuoti, kadangi patys inicijavo jo atėjimą į mokyklos bendruomenę“, – pastebi A. Lesauskienė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad mokyklos bandymas ieškoti įvairesnių mokinių gebėjimų ugdymo formų yra vienas iš pavyzdžių, kodėl Šiauliai pelnytai sau klijuojasi karjeros miesto etiketę. Vieni pirmųjų šalyje pradėję finansuoti ugdymo karjerai specialistų etatus bendrojo ugdymo mokyklose, Šiauliai, pasak A. Lesauskienės, išsikėlė labai svarbų tikslą.

„Užmezgę bendradarbiavimu grįstus ryšius su didžiąja dalimi mieste veikiančių įmonių, sukūrę savitą socialinių kompetencijų ir ugdymo karjerai modelį, Šiauliai kryptingai juda pagrindinio tikslo link – sėkmingo ir brandaus šiauliečio ugdymo“, – kalba Šiaulių miesto savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto departamento vadovė ir pastebi – Šiauliai tampa savitu miestu, kuriame kiekvienas randa sau vietą, kuriame galima gyventi, sėkmingai kurti verslą, auginti vaikus.