Visuomenėje ir švietimo bendruomenėje susiklostė paradoksali situacija – netyla kalbos apie poreikį modernizuoti švietimą, keisti mokymo metodus, ugdyti kompetencijas reikalingas veikti naujajame amžiuje. Tai išdėstyta visų partijų programose, tą pabrėžia darbdaviai, to reikalauja tėvai, rinkdamiesi mokyklą savo vaikui. Tačiau vos tik praktiškai imamės įgyvendinti pokyčius, pavyzdžiui Suomijos švietimo sistemoje pradėtą diegti bedisciplinį mokymą, iš karto spaudžiame ant stabdžių ir imame abejoti: ar tai tikrai veiks? Panagrinėkime atidžiau, kodėl taip bijome atsisakyti tradicinių disciplinų ir pradėti mokytis integruotai, nors būtent toks mokymasis ugdo dirbtiniam intelektui dar sunkiai pasiekiamą kūrybinį mąstymą.