Studijuoti viliojama skeletais ir robotais

„Labiau linkstu į humanitarinius mokslus. Domėjausi Vilniaus universiteto Skandinavistikos centru, tačiau paaiškėjo, kad šįmet mano norimos specialybės nėra. Todėl linkstu prie istorijos. Iš pradžių domino ir studijos užsienyje, bet, apsvarsčiusi pliusus ir minusus, nusprendžiau likti čia“, - DELFI teigė Molėtų gimnazijos auklėtinė Austėja.

Tos pačios gimnazijos moksleivę Liną domino studijos Lietuvos karo akademijoje, tačiau akademijos stendo mugėje nebuvo. Užtai parodoje ją sudomino Vilniaus verslo teisės akademijos siūloma galimybė per 5 metus įgyti magistro laipsnį.

Visgi teisę norinti studijuoti mergina pirmenybę teikia universitetui. „Gerų specialistų niekada nebus per daug“, - priminus apie teisės specialistų perteklių, sakė moksleivė.

„Norėčiau studijuoti universitetinėje mokykloje, domina ekonomikos mokslų sritys Vilniaus, Mykolo Romerio universitetuose, nes šie universitetai pripažinti, įsitvirtinę, visi apie juos tik gerai atsiliepia“, - kalbėjo Švenčionių rajono Adutiškio vidurinės mokyklos abiturientas Mantas.

„Norėčiau kolegijas apeiti – šiais laikais su kolegijos diplomu sunku rasti darbą, o ir nežinia, kaip susiklostys gyvenimas, gal nebus laiko baigti mokslus universitete, gal geriau iš karto čia stoti“, - teigė pašnekovas.

Už trokštamą specialybę moksleivis sutiktų ir mokėti, tačiau pastebi, kad populiariose mokslo srityse studijų kainos tikrai didelės, o norint gauti valstybės finansuojam vietą, reikia didelių balų.

„Galbūt miestiečiai daugiau bendrauja su užsieniečiais ir daugiau domisi, tad labiau nori išvažiuoti į užsienį. Bet, tarkime, aš atstovauju rajonui – ten žmonės daugiausia domisi mokslais Lietuvoje“, - sakė dvyliktokas.

Šimtukais galima išlaikyti ir mokantis kaime

Kalbinti moksleiviai nemano, kad vilniečiai ar kiti didžiųjų miestų moksleiviai turi geresnes išsilavinimo ir įstojimo galimybes.

„Vienas vaikinas, mokęsis Suginčių vidurinėje mokykloje Molėtų rajone, egzaminus išlaikė šimtukais. Stojant jo klausė, „ką tu baigei“. Vėliau su juo susisiekusi aukštoj mokykla pasakė Vilniuje tokios mokyklos neradusi. Vadinasi, ir kaimo mokykla gali paruošti taip, kad išlaikytų šimtukais. Reikia pačiam užsibrėžti tikslą, mokytis, neturėti nusistatymo, kad čia kaimas, čia blogai“, - kalbėjo Austėja.

Vilniaus Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos dvyliktokė Inga Gudonytė daugiausia parodoje domėjosi Vilniaus, Gedimino technikos ir Mykolo Romerio universitetais. Apie psichologijos studijas nuo 10 klasės galvojanti mergina teigė, kad užsienyje studijuoti nenorėtų.

„Gal anglų kalba trukdo, čia prilaiko šeima, kažkaip atsiskirti nuo visų, ten važiuoti vienam nesinori. Klasėje yra norinčių važiuoti studijuoti, bet ne tiek daug“, - sakė I. Gudonytė.

„Už mokslą tikriausiai reikės mokėti. Nesakau, kad man nepavyks įstoti į nemokamą, bet tai bus sunku – dabar vietų mažai. O egzaminų nebijau, nes žinau, kad moku“, - sakė abiturientė.

Šilalės Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurinės mokyklos dešimtokas Ignas Kančelskis žvalgėsi po ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto stendą. „Dar tik svarstau kur stoti, mokslai sekasi neblogai, tikiuosi gauti krepšelį ir studijuoti ekonomiką“, - teigė moksleivis, pastebėjęs, kad informacijos apie studijas, stojimo tvarką jaunam žmogui pakanka – jos galima rasti ir internete.

Automobilių mechanika domisi ir merginos

Be aukštųjų mokyklų stojančiųjų tikisi ir profesinės mokyklos. „Automobilių mechanikų, ypač elektromechanikų, šiais laikais labai trūksta. Visiems naujausiems automobiliams, kaip žinote, ne remontas reikalingas, o diagnozavimas, gedimo nustatymas. Tam reikalingi specialūs diagnostikos prietaisai – parodoje rodomi prietaisai sudomina, kelia mokinių motyvaciją ir pritraukia rinktis šią specialybę“, - sakė Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos profesijos mokytojas Tadas Klevas.

Pasak jo, automobilių specialybėmis domisi ir merginos, kelios šį amatą jau įgijo.

DELFI primena, kad parodoje „Mokymasis. Studijos. Karjera 2010“ dalyvauja daugiau nei 90 mokymo įstaigų – universitetų, kolegijų, profesinių mokyklų ir amatų centrų, kalbų kursus rengiančių bendrovių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Danijos, Kanados, Olandijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Šveicarijos, Vokietijos. Paroda, kurioje aptariama ir darbo rinka, perspektyvos, tendencijos patariama, kaip ieškotis darbo, baigsis šeštadienį.