Vaikai užsienio kalbų mokosi žaisdami

Dvi mergaitės straksi koridoriaus plytelėmis. Viena, šokinėdama ant vienos kojos, skaičiuoja: „Un, deux, trois, quatre“. Kita linksmai pratęsia: „Five, six, seven, eight“.

Kalbos mokymui – specialūs žaidimai

Pasak Gilmos Plukienės, Mažeikių rajono Viekšnių gimnazijos mokytojos bei Geothes instituto referentės, tėvai turėtų nebijoti, nes mažųjų niekas nevers „kalti“ iš vadovėlių ir kaip papūgoms kartoti tuos pačius žodžius. Antrokėliai užsienio kalbos išmoks žaisdami.

„Tokio amžiaus vaikai mielai žaidžia. Jie žaisdami pamokoje nejaučia streso, įtampos. Vadinasi, vaikai yra motyvuoti, nes žaidimas jiems teikia džiaugsmo. Todėl mažieji labai lengvai išmoksta kalbėti kita kalba“, - pasakojo G.Plukienė.

Žaidybinis metodas yra gerokai efektyvesnis nei kiti. Šio metodo paslaptis yra ta, kad vaikui suteikiama galimybė daryti tai, kas jam patinka – žaisti.

Be to, užsienio kalbai mokyti dažnai taikomas natūralusis, arba gimtosios kalbos, metodas – vaikas išmoksta girdėdamas, žaisdamas, net nejausdamas, kad jis mokomas.

Efektingas natūralusis metodas

Natūralus, arba gimtosios kalbos metodas, taip yra vadinamas todėl, kad jo principas yra paremtas gimtosios kalbos mokymosi principu. Žymus japonų kompozitorius ir mokytojas Šinči Suzuki pirmasis atrado šį metodą. Jis iškėlė klausimą, kodėl visi japonų maži vaikai šneka japoniškai, o anglų vaikai – angliškai. Kur gi čia yra paslaptis?

Anot G.Plukienės, nėra jokios paslapties. Vaikai visur girdi savo gimtąją kalbą – žaisdami ar poilsiaudami. Ja šneka tėvai, broliai, seserys, draugai, - visi artimieji. Vaikai išmoksta stebėdami. Ilgainiui formuojasi mažylių kalbinės struktūros. Taigi šis efektyvus metodas pritaikytas ir užsienio kalbai mokyti.

„Natūralusis metodas taikomas nuo pat pirmosios pamokos. Mokytojas visą laiką šneka ta užsienio kalba, kurios moko vaiką. Aišku, mokytojas turi būti ir aktorius. Jis privalo mokėti antrokui išaiškinti viską užsienio kalba, kad vaikas suprastų ir padarytų tai, ko yra prašomas. Tam reikia pasitelkti ir mimiką, ir judesius, muziką, paveikslus bei kitus neverbalinius dalykus“, - pasakojo mokytoja.

Vaikai greitai priima tokias žaidimo taisykles. Jie stengiasi įsijausti ir suprasti. Vaikai, kurie suvokia, tampa vertėjais kitiems. Labai greitai visa klasė pradeda suprasti ir kalbėti mokoma užsienio kalba.

G.Plukienė pabrėžė, kad vaikai, kurie yra mokomi natūraliuoju metodu, visiškai nejaučia jokio komplekso bendrauti su mokomosios kalbos atstovais.

Visi žaidimai parenkami tikslingai

Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Jankauskienė paneigia tėvelių nuogąstavimus, kad antrokai tik žais ir nieko neišmoks.

„Žaidybinis metodas nėra toks, kaip mes įsivaizduojame. Pamokoje žaidimai atrenkami tikslingai, kad vaikams padėtų be baimės, žaismingai mokytis užsienio kalbos. Mokytojas kaip profesionalas atrenka tuos žaidimus, kurie suteikia galimybę vaikams mažesnėmis pastangomis įgyti elementarius užsienio kalbos pagrindus. Tai gali būti lėlės, kurios valdomos mokytojo ar paties mokinio kalba, stebi, klauso, dalyvauja pokalbyje. Tai gali būti vartomos istorijų knygelės – metodas, tinkamas iliustruotiems tekstams skaityti didesnėse vaikų grupėse. Tai gali būti spektaklis, kai visa klasė žaidžia teatrą ir vaikai net nepastebėdami išmoksta ir naujų žodžių, ir dainelių, ir eilėraščių“, - pasakojo L.Jankauskienė.

Pasak L.Jankauskienės, dėmesys kalbų mokymuisi Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, didėja. Lietuvoje mokyti vaikus užsienio kalbų nuo aštuonerių metų nuspręsta neatsitiktinai. Daugelio kitų šalių patirtis rodo, kad vaikams yra lengviau išmokti užsienio kalbą, kai ją pradeda mokytis ankstyvame amžiuje. Taigi taip pasinaudojama kalbų mokymuisi palankiausiu amžiaus tarpsniu.

Padės išmokti gimtąją kalbą

Anot G.Plukienės, vaikai, kurie labai anksti pradeda mokytis užsienio kalbos, gimtąją kalbą išmoksta dar geriau nei jų bendraamžiai.

„Kuo vaikas anksčiau pradeda mokytis užsienio kalbos, kaip, beje, ir muzikos, tuo labiau auga vaiko intelektas, lavinama atmintis. Šia tema yra atlikta daugybė tyrimų Vokietijoje ir Amerikoje“, - pabrėžė G.Plukienė.

Teisybės vardan priminsime, jog apie ankstyvą kalbų mokinimą yra įvairių nuomonių, tad kol kas "tikros tiesos" teks paieškoti patiems. Nors turbūt viskas priklauso nuo konkretaus mokytojo ir jo taikomos metodikos.