Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Automobiliai ir traukiniai |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Nei 0,4 promilės, nei 0,5 promilės ir net ne 0,2 promilės. Bet kuriuo iš šių atvejų žmogus yra neblaivus, todėl jam vietos už automobilio vairo nėra. Tik – 0 promilių. Toks griežtas ir vienareikšmis policijos atsakas į pastaruoju metu vykstančias spekuliacijas dėl planų leisti vairuotojams už vairo sėsti, jei alkoholio koncentracija organizme neviršija pusės promilės. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Į Lietuvą iš komandiruotės sugrįžęs kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys neslepia nustebęs išgirdęs siūlymus leisti už vairo sėsti girtesniems, nei dabar leistina. Jį stebina ir tai, kad visai nesenai Lietuva diskutavo apie nulinę toleranciją neblaiviems vairuotojams, o dabar Seimo liberalai pasiūlė žengti į priešingą pusę – leisti už vairo sėsti dar girtesniems, nei tai leidžiama dabar. „Iš tiesų trūksta nuoseklumo, nes dar praėjusiais metais mes labai aktyviai diskutavome ir siūlėme nulinę toleranciją. O dabar iš niekur išlenda 0,5 promilės. Promilių didinimas yra pakankamai rizikingas, nes praktika rodo, kad žmonės sunkiai suskaičiuoja, kiek galima išgerti. Taigi geriausia praktika visuomet už vairo sėsti blaiviam. Promilių didinimas yra tik papildoma rizika. Labai aktyviai ir diskutavome, ir kalbėjomės su Seimo nariais, kad būtų nulis. Manau, kad vairuotojai turi būti visiškai blaivūs“, – teigė V. Grašys. Susisiekimo ministerijos atstovai reaguodami į liberalų siūlomas pataisas pasiūlė, kad kartu su 0,5 promilės tolerancija būtų įvesta ir privaloma visų be išimties policijos sustabdytų vairuotojų blaivumo tikrinimo procedūra. Panaši praktika galioja kai kuriose Skandinavijos šalyse. „Ir Lietuvoje vyksta panašios priemonės. Būna koridorių, kur visi be išimties vairuotojai yra tikrinami. Visi 100 proc. vairuotojų yra stabdomi, tikrinami jų dokumentai ir blaivumas. Tokios priemonės vyksta Lietuvoje. Sudėtinga tik pasakyti, ar Lietuvoje būtų realu pritaikyti Skandinavijos patirtį. Beje, ten tikrinimas vyksta paprastesne įranga, paprastais, nebrangiais alkoholio matuokliais. Jie parodo tik alkoholio buvimą, tačiau nerodo, kiek konkrečiai promilių. Jei prietaisas užfiksuoja, kad alkoholis buvo vartotas, tuomet vyksta rimtas patikrinimas su kitu įrenginiu, kuris rodo konkrečius duomenis. Tai netraktuojama kaip tikrinimas, tai paprasčiausia procedūra. Jei yra alkoholio pėdsakų, tada vyksta tikras patikrinimas su sertifikuotu įrenginiu“, – dėstė V. Grašys. Papildomų prietaisų įsigijimas reikštų papildomas išlaidas Lietuvos policijai, kuri lėšų pertekliumi girtis tikrai negali. „Mes turime kelis tokius įrenginius, kuriuos kartais naudojame. Norint įsigyti daugiau, reikėtų papildomų resursų. Esmė tokia, kad mes nuosekliai laikomės pozicijos, kad turi būti 0 promilių. Mūsų siekiamybė tokia, kad Lietuvos keliais važiuotų absoliučiai blaivūs žmonės ir nerizikuotų vartodami alkoholį bei skaičiuodami, viršys leistiną normą ar ne. Jei taisyklė bus kategoriška, kad yra nulis, tai tikrai prisidės prie eismo saugumo gerinimo“, – konstatuoja V. Grašys.
|