Po 20 metų pagerino greitaeigio dviračio rekordą: taip greitai net ne kiekvienas automobilis skrieja (Video)

1995 metais didžiausias dviračio greitis važiuojant be oro pasipriešinimo buvo 268,831 kilometro per valandą, kurį užfiksavo olandų dviratininkas ir daugkartinis rekordininkas Fredas Rompelbergas.

Tačiau šis rekordas išsilaikė 23 metus ir buvo pagerintas legendėje Jutos druskų lygumoje 2018 metų rugsėjo 16 dieną, kai tai padarė jau minėta amerikietė D. Mueller-Korenek.

Savo dviratį ji prisitvirtino prie specialaus lenktyninio automobilio dragsterio, vairuojamo lenktynininkės Shea Holbrook – ir pasileido per Bonevilio druskos lygumą. Pirmoje dalyje ją turėjo tempti minėtas dragsteris, nes dviračio pavaros buvo tokios aukštos, kad dviračio mynimas iš startinės pozicijos nebūtų buvęs įmanomas išvis.

Pasiekusi maždaug 160 kilometrų per valandą greitį, D. Mueller-Korenek atsikabino nuo dragsterio ir ėmė greitėti pati.

Nors dragsteris ir toliau dengė dviratininkę nuo oro pasipriešinimo, pasiekti ir išlaikyti tokį didžiulį greitį reikia neįtikėtinai daug jėgos ir ištvermės. D. Mueller-Korenek turėjo išlaikyti panašų jėgos lygį kaip ir elitinio lygio velodromo lenktynėse ilgiau nei vieną minutę – per tą laiką įveikdama 5,6 kilometrų atstumą – o taip pat turėjo išlaikyti automobiliui prilygstantį greitį dėvėdama odinę aprangą ir kepinant dykumos saulei.

Tiesa, siekiant tokio rekordo, egzistuoja ir nemaža rizika. Dragsteris suteikia tik nedidelę švaraus oro kišenę, kurioje būna dviratininkas. Jeigu D. Mueller-Korenek būtų pernelyg nukrypusi į kairę ar dešinę, arba nebūtų sugebėjusi išlaikyti tempo, ji būtų iškritusi iš minėtos kišenės tiesiai į uraganinį vėjo sūkurį, kuris būtų nubloškęs ją nuo dviračio.

Paklausus apie šį pasiekimą, moteris sakė, kad važiuoti 295,8 kilometrų per valandą greičiu buvo beprotiška, tačiau verta pasiaukojimo ir ne vienerių metų pastangų, siekiant tapti greičiausiu žmogumi ant dviračio pasaulyje.

Vis didėjantys greičiai

Šio rekordo ištakos siekia daugiau nei 100 metų, o bebaimiai dviratininkai atranda būdų, kaip išvystyti vis didesnį greitį.

1899 metai

Pirmasis mėginimas buvo, kai Charles „mylia per minutę“ Murphy (JAV) tapo pirmuoju žmogumi, dviračiu pasiekusiu 96,5 kilometrų per valandą greitį.

Jis tai padarė važiuodamas oro kišenėje už traukinio, ant medinių lentų, padėtų ant pabėgių. Rekordą jis pagerino, kaip pats teigė, važiuodamas per dulkių sūkurį, karštus pelenus ir visokių medžiagų daleles.

1941 metai

C. Murphy rekordas išsilaikė ilgą laiką – kadangi niekas neturėjo tinkamo fizinio pasirengimo, bebaimiškumo bei draugo, turinčio priėjimą prie garvežių (tai buvo vienintelė transporto priemonė, tuo metu galėjusiu važiuoti pakankamai greitai). XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje kiti dviratininkai ėmė vis labiau spausti rekordą, važiuodami bei mėgindami pagauti oro kišenę, sukuriamą motociklo ar automobilio.

1941 metais rekordas peržengė 160 kilometrų per valandą ribą, kai Alfredas Letourneuris (JAV) pasiekė 175,29 kilometrų per valandą greitį važiuodamas už lenktyninio automobilio 99-tu greitkeliu netoli Bakersfieldo (Kalifornija, JAV).

1985 metai

XX amžiaus devintajame dešimtmetyje greičio rekordo siekimas (kaip ir dauguma kitų greičio rekordo siekimų) persikėlė į Bonevilio druskų lygumą.

Dr. Alanas Abbottas sugebėjo pasiekti 225 kilometrų per valandą greitį už dragsterio 1973 metais, o 1985 metais Johnas Howardas pasiekė 244,9 kilometrų per valandą greitį važiuodamas už lenktyninio automobilio.

1995 metai

Galiausiai Fredas Rompelbergas 1995 metų spalio 3 dieną pasiekė įspūdingą 268,831 kilometro per valandą greitį, kuris liko nepagerintas iki pat 2018 metų.

Rekordą jis pagerino Bonevilyje važiuodamas už dragsterio, prie kurio buvo pritvirtintas didžiulis skydas. Pats F. Rompelbergas dalyvavo D. Mueller-Korenek treniruočių programoje kartu su kitu buvusiu rekordininku J. Howardu, o taip pat suteikė D. Mueller-Korenek 1000 arklio galių galingumo dragsterį, kurį pats naudojo.