Kaip ir kada atsirado saugos diržai bei oro pagalvės? Iš pradžių JAV iš to net šaipėsi

1902 m. per automobilių lenktynes Niujorke elektromobilio „Torpeda“ vairuotojas nusprendė dėl saugumo prisirišti diržais prie sėdynės. Lenktynių trasoje mašina užsikabino už geležinio strypo, kyšančio iš žemės, ir įsirėžė į publiką. Du žmonės žuvo, keli buvo sužeisti. Laikraščiai daug rašė apie aukas, tačiau nepaminėjo, kad elektromobilio įgula net nenukentėjo – išgelbėjo diržai.

Pirmasis automobilio saugos diržas buvo užpatentuotas 1903 m., tačiau iki 6-ojo dešimtmečio pradžios jie buvo dažniausiai naudojami tik aviacijoje.

Y formos trijų taškų saugos diržai automobiliuose atsirado 1959 m. Juos užpatentavo „Volvo“ bendrovė, kuri įdiegė diržus savo gaminamuose automobiliuose „P120 Amazon“ ir „PV544“. Nuo 1967 m. saugos diržai pradėti montuoti ir galinėse automobilių sėdynėse.

1967 m. Švedijoje paskelbtoje avarijų ataskaitoje jau buvo akivaizdus diržų naudojimo efektas. Per metus traumų per avarijas sumažėjo 50–60 proc. Privalomas diržų įrengimas automobiliuose Švedijoje buvo įtvirtintas įstatymu.

1968 m. diržas jau turėjo ir inercinę ritę. Informacija apie saugos diržų naudą pasiekė ir kitų šalių įstatymų leidėjus. JAV, kur naujovei buvo priešinamasi ir net iš jos šaipomasi, 1968 m. Kongresas priėmė įstatymą dėl privalomo tritaškių saugos diržų įrengimo, o 1971 m. Australijos Viktorijos valstijoje pirmąkart pasaulyje priimtas įstatymas dėl privalomo saugos diržų naudojimo. Po to saugos diržų naudojimas kaip lavina nusirito per pasaulį.

1980 m. į automobilius pirmą kartą buvo įtaisytos oro pagalvės. Pirmiausia jos buvo įrengtos „Mercury“ automobiliuose, priklausančiuose draudimo bendrovei „Allstate“. 1987 m. modelis „Porsche 944 Turbo“ tapo pirmuoju automobiliu, kuriame vairuotojo ir keleivio oro pagalvės buvo standartinė įranga.

Po 1998-ųjų daugumoje šalių buvo priimtas įstatymas, pagal kurį visi nauji lengvieji automobiliai privalo turėti oro pagalves vairuotojo ir keleivio pusėje.

Lietuvoje segėti saugos diržus juos turinčiose motorinėse transporto priemonėse nepriklausomai nuo jų tipo privaloma nuo 2002 m.