Šildymo sezono nesusipratimai – kai kurių butų radiatoriai liks lediniai

Prie šilumos tinklų jungsis patys

Bendrovė „Karolinos turas“ Vilniaus Karoliniškių mikrorajone pastatė 140 butų gyvenamąjį namą, tačiau šildymo jam įjungti nebus įmanoma bent iki gruodžio mėnesio, nes kol kas nėra galimybių prisijungti prie miesto šilumos tinklų.

Kaip pasakojo vienas šios įmonės savininkų Vilmantas Mičiūnas, iš pradžių buvo planuota namui įrengti autonominį šildymą, nepriklausomą nuo miesto šilumos ūkio: „Galvojome apie dujinį arba kitokį šildymo būdą, tačiau mums buvo pažadėta, kad, kaip ir anksčiau, prie miesto šilumos tinklų mūsų namas bus prijungtas pagal galiojusią tvarką. Tačiau vasaros pabaigoje paaiškėjo, kad baigėsi įmonės „Vilniaus šilumos tinklai“ investicinės lėšos, ir mes likome be nieko – mums neleido susikurti autonominio namo šildymo ir neprijungia prie miesto šilumos tinklų.“

Todėl „Karolinos turas“ nutarė už savas lėšas prijungti pastatytą namą prie miesto šilumos tinklų. Tai atsieis apie 70 tūkst. eurų. V.Mičiūnas svarstė – kam priklausys tie šilumos tinklai, kuriuos „Karolinos turas“ iki miesto šilumos trasų nuties už savus pinigus?

„Kadangi ta dalis šilumos tinklų bus mūsų nuosavybė, tačiau ji bus ir dalimi viso miesto šilumos tinklų, tai mes įmonės „Vilniaus šilumos tinklai“ galėtume pareikalauti tapti jos bendrasavininkais ir tikėtis netgi dividendų“, – skaičiuoja V.Mičiūnas.

„Eikos“ namai irgi likę be šilumos

Viena didžiausių statybų bendrovių Lietuvoje „Eika“ irgi susidūrė su panašiomis problemomis, kaip ir „Karolinos turas“. Kol kas nežinia, kada trims jos pastatytiems namams bus įjungtas šildymas.

„Eikos“ projektų vadovas Robertas Grigalis priminė iki šiol galiojusią šildymo naujiems namams pajungimo tvarką: „Statytojai sudarydavo trišales sutartis su įmonėmis „Vilniaus energija“ ir „Vilniaus šilumos“ tinklai. Šiuo metu tokios sutartys nepasirašomos. Kodėl nepasirašomos, mums nežinoma.

Esame pateikę prašymus prijungti prie šilumos tinklų tris namus, tačiau jokio atsakymo iki šiol negavome. Kiek žinau, Vilniuje yra ir daugiau pastatytų naujų namų, kurie laukia šilumos šiai žiemai, bet visi darbai stovi vietoje, ir niekas nežino, ką daryti. Ar šilumos pajungimu užsiims „Vilniaus šilumos tinklai“, ar tai privalės atlikti patys statytojai?“

Jeigu, pasak R.Grigaliaus, patys statytojai imsis šilumos trasų statybos, tai jos ir taps jų nuosavybe. Jei taip atsitiktų, tuomet iškils kita problema – statytojai neturės teisės tų šilumos trasų eksploatuoti, nes tokiai veiklai neturi licencijų.

„Vadinasi, tas savomis lėšomis pastatytas trasas turėtume kažkokiu būdu perduoti „Vilniaus energijai“ arba „Vilniaus šilumos tinklams“, jei jie, žinoma, paimtų jas. Tačiau statytojams niekas negalėtų sutrukdyti dalį šilumos trasų parduoti gyventojams kartu su butais. Tuomet Vilniaus miesto šilumos ūkyje atsirastų daugybė skirtingų savininkų. Tokioje košėje susiformuotų dar viena sudėtinga problema – o kas tas šilumos trasas remontuos?

„Vilniaus energija“ ir „Vilniaus šilumos tinklai“ sakys, jog tos trasos jiems nepriklauso. Vadinasi, statytojai arba kiti tų trasų savininkai privalės samdyti įmones, kurios sugebėtų trasas eksploatuoti. O kas už tai mokės? Gyventojai, nes kas kitas“, – brėžė pesimistines prognozes R.Grigalis.

Bet tai dar ne viskas – Vilniuje specialistų, gebančių įrengti šilumos trasas, nėra daug. Ir, kai vienu metu reikės įrengti daug trasų, pasak R.Grigaliaus, aprėpti visus darbus tiesiog bus neįmanoma. Tačiau ir ši problema – ne paskutinė. Vilniuje jau prasideda šildymo sezonas. Kaip tokioje situacijoje reikės prijungti prie bendrų šilumos tinklų naujas trasas?

„Tų naujų trasų įsikirtimų bus daug, o kur dar – techninės problemos? Daugelyje vietų teks atjungti šildymą. Tai reiškia, kad gyventojai liks ir be šildymo, ir be karšto vandens“, – vardijo problemas, su kuriomis neabejotinai susidurs vilniečiai.

Sutartis jau seniai pasirašė

„Vilniaus energijos“ vadovas Rimantas Germanas lrt.lt tvirtino, jog sutartis su statytojais dėl šilumos trasų seniai pasirašęs, taip pat patvirtintos ir jų įrengimo sąlygos. Tos sutartys atiduotos tvirtinti „Vilniaus šilumos tinklams“. Kodėl ši įmonė jų nepatvirtina, nežinau. Jokių paaiškinimų nesame gavę“, – teigė R.Germanas.

Įmonę ištiko valdymo krizė

„Klausimas kompleksinis. Iki šiol galiojo tvarka, kad „Vilniaus energija“ mums pateikdavo sutartis su statytojais, o mes sutartis registruodavome savo vardu. Kadangi dabar investicinis planas jau įgyvendintas, mums reikia apsispręsti, kokia naujų investicijų ateitis, nes kiekvieno vartojo prijungimui prie miesto šilumos tinklų reikia investicijų.

Sprendimą, kiek tam bus skirta pinigų, turėtų priimti miesto savivaldybės taryba“, – aiškino šių metų rugpjūtį „Vilniaus šilumos tinklams“ pradėjusi vadovauti buvusi prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Giedrė Kaminskaitė-Salters.

Reikiamų investicijų šilumos ūkiui projekto „Vilniaus šilumos tinklai“ šiuo metu miesto tarybai pateikti negali, nes neseniai atsistatydino įmonės valdyba.

Paklausta, kas lėmė, kad atsistatydino valdyba, G.Kaminskaitė-Salters teigė, jog „išsiskyrė valdybos vadovo ir valdybos narių požiūriai į korporatyvinį valdymą“. Pasak įmonės vadovės, investicijų projektas miesto tarybai bus pateiktas, kai tik bus suformuota nauja valdyba.