42 tonos baterijų per metus: kas su jomis vyksta sugedus ir kaip prikeliamos „antram gyvenimui“

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, žmogus vidutiniškai per metus sunaudoja bent 8–10 baterijų, skirtų vien namų apyvokos prietaisams, pavyzdžiui, žaislams, nuotolinio valdymo pulteliams ir pan. AA, C, D tipo baterijos sudaro net 20 proc. visų pavojingų elektronikos atliekų, atsiduriančių JAV sąvartynuose. Nemažai kasdien mus supančių baterijų tapo net nebepastebimos, pavyzdžiui, ligoninės prietaisuose, viešąjame transporte ir pan.

Pasak Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovės Lauros Vanagienės, baterijos yra visiškai saugios, kai yra tinkamai naudojamos ir jomis tinkamai atsikratoma.

„2017 m. Lietuvoje EPA surinko 42 tonas baterijų, tačiau dalis panaudotų baterijų, deja, išmetame ne į secialius konteinerius, o patenka į aplinką ar sąvartynuose. Baterijose yra švino, kadmio, nikelio, net gyvsdidabrio ir kol visi šie metalai lieka viduje – pavojaus žmogui ir aplinkai nekelia, tačiau neatsakingai išmetus bateriją, jos išorinį apvalkalą gali pažeisti net ir pravažiuojantis automobilis, šiukšliavežis ar pan. Tuomet visos šios kenksmingos medžiagos patenka į aplinką – čia ir kyla didžiausias pavojus“, – sako L. Vanagienė.

Daugelis sunkiųjų metalų, tokių kaip cinkas, varis, chromas, geležis, manganas labai mažais kiekiais svarbūs sveikam organizmo veikimui. Tačiau jei organizme kaupiasi per didelė jų koncentracija – kyla grėsmė sveikatai. Dažniausiai apsinuodijimus sukelia švinas, arsenas, kadmis ir gyvsidabris. Tai gali įvykti per oro ar vandens taršą, netinkamas maisto produktų ar vaistų pakuotes. Per 3–6 savaites sąlytis su švinu gali sukelti galvos skausmą, vėmimą, nemigą geležies trūkumą ar net mokymosi sutrikimus vaikams. Gyvsidabris gali paveikti plaučius, inkstus, smegenis ar odą, sukelti nuovargį, depresiją, vangumą. Ir tokie negalavimai lydi tik tuomet, jei medžiagos kiekis nedidelis.

L. Vanagienė sako, jog visų tipų baterijos tinka perdirbimui ir dažniausiai gautos medžiagos panaudojamos kitų baterijų gamybai ar kituose pramonės sektoriuose.

„Pavyzdžiui, perdirbant rūgštinį automobilinį akumuliatorių gautas plastikas panaudojamas kitų baterijų gamybai, o sieros rūgštis neutralizuojama pramoniniu junginiu, panašiu į buitinę sodą. Neutralizavimas rūgštį paverčia vandeniu, jis išvalomas ir patikrinamas pagal vandens švaros standartus. Arba ta pati sieros rūgštis gali būti perdirbama ir paverčiama natrio sulfato milteliais, naudojamais skalbinių plovikliuose, stiklo ir tekstilės gamyboje“, – sako EPA atstovė, pabrėždama, kad atsakingas baterijų ar elektronikos prietaisų atsikratymas, rūšiavimas užtikrina sveiką ciklą, kuomet be reikalo neeikvojami gamtos ištekliai, o nebenaudingi daiktai praverčia kitų daiktų gamyboje.

Šarminės baterijos (AAA, AA, C, D, 9V) yra visu 100 proc. perdirbamos ir virsta į tris galutinius produktus: cinko ir mangano koncentratą, plieną, popierių, taip pat lieka plastiko ir žalvario frakcijos. Visi šie produktai grąžinami atgal į rinką ir pakartotinis jų naudojimas kompensuoja perdirbimo išlaidas.

Ličio jonų baterijos, naudojamos telefonuose, kompiuteriuose, daugelyje elektrinių dviračių taip pat yra 100 proc. perdirbamos. Išgaunamas kobalto ir ličio druskos koncentratas, varis, aliuminis ir plastikas bei nerūdijantis plienas ir visa tai gali būti iš naujo panaudota.

Smulkiąją elektroniką (pavyzdžiui, plaukų džiovintuvus, ausines, žibintuvėlius) bei baterijas galima išmesti specialiose tam skirtose vietose, kurių EPA visoje Lietuvoje įkūrė per 4 tūkst.: bibliotekose, prekybos centruose, pašto skyriuose ir pan. Nebepataisoma arba dėl kitų priežasčių naudojimui nebetinkama pilnos komplektacijos stambiagabaritė elektronika (pavyzdžiui, šaldikliai, skalbimo mašinos, indaplovės) nemokamai išvežama iš namų užregistravus iškvietimą telefonu 8 695 55 111 arba užpildžius formą internete adresu http://epa.lt/surinkimas.