Tai būtų tikras perversmas ličio gavyboje: naujas metodas yra triskart efektyvesnis ir vietoje kelių mėnesių užtruktų vos kelias dienas

Litis išgaunamas dviem pagrindiniais būdais - iš druskingo vandens ir kietų uolienų. Pastarasis metodas yra tarsi savaime aiškus -rūda surenkama, malama, iš jos išgaunami įvairūs kiti metalai ir litis. Tuo tarpu druskingo vandens metodas yra kiek sudėtingesnis ir užima gerokai daugiau laiko, tačiau būtent taip šiandien pasaulis išgauna didžiąją dalį mums reikalingo ličio.

Ličiu prisodrintas vanduo slepiasi po druskų lygumomis - daugiausiai ličio išgaunama Pietų Amerikoje ir Kinijoje. Tas vanduo ištraukiamas per gręžinius ir tada išskirstomas į garavimo rezervuarus. Čia darbą perima Saulė - vandeniui garuojant, ličio koncentracija šiuose rezervuaruose auga. Problema ta, kad šis žingsnis gali užtrukti kelis mėnesius ar net metus. Mineralų gavybos kompanijos vienu metu naudoja kelis ar net keliolika garinimo rezervuarų, kad darbas nesustotų. Iš naujesnių rezervuarų taip pat galima išgauti kitus mineralus, laukiant, kol Saulė atliks savo darbą.

Tuomet jau labiau koncentruotas ličio tirpalas yra filtruojamas, gryninamas chemiškai, vėl filtruojamas ir apdorojamas reagentais, kurie padeda išskirti ličio junginius. Tuomet žaliava iškeliauja į gamyklas, kurios apdoroja ją pagal savo poreikius.

Mokslininkai iš Australijos ir JAV mano, kad šį procesą galima paspartinti, jei pavyktų sukurti ypatingą filtrą, kuris selektyviai atrinktų ličio jonus. Metalinis-organinis tinklas (Metal-Organic Framework arba MOF), kaip mokslininkai vadina šį išradimą, buvo įkvėptas ląstelių membranų, kurios gali praleisti vienus jonus, bet užblokuoti kitus. 2019 metais MOF kūrėjai užpildė patento prašymą, o „Energy Exploration Technologies“ jau siūlo membranų filtrus komerciškai, tačiau jų sudėtis ir konkretus veikimo principas nėra atskleidžiamas. Ir nesunku suprasti kodėl - ši technologija gali visą pramonės šaką apversti aukštyn kojomis.

Membranų filtrai sulaikytų ličio jonus, todėl druskingo vandens nereikėtų laikyti garavimo rezervuaruose. Taigi, vietoje kelių mėnesių ar metų visas procesas užtruktų vos kelias dienas. Negana to, būtų pasiektas iki 90% ličio gavybos efektyvumas. Dabartiniai metodai leidžia pasiekti vos 30% efektyvumą, tačiau ta 70% dalis nėra iššvaistoma, o su vandeniu sugrįžta atgal į sistemą. Svarbiausia, šis metodas būtų pigesnis.

Mokslininkų kūriniai kartais geriau veikia laboratorijose nei pramonėje. Tačiau reikia tikėtis, kad šis metodas suveiks. Ličio trikampyje - teritorijoje Anduose, į kurią patenka dalis Argentinos, Bolivijos ir Čilės - yra pusė pasaulio ličio. Toks kardinalus ličio gavybos efektyvumo pagerėjimas galėtų sumažinti ličio kainą rinkoje. Tačiau prireiks laiko, kol sužinosime, kaip tai priims pramonė.