Netikėtas sprendimas: valstybei nereikia 15 milijonų eurų

Tokia ministro Rimanto Sinkevičiaus pozicija aiškėja iš oficialaus susirašinėjimo dėl Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) vykdomo dažnių aukciono.

Planas minimum – 15 milijonų

Aukcione RRT siūloma pradinė kaina už radijo dažnių blokų paketą – 5 mln. eurų. Trys paketai – ir mažiausiai 15 mln. eurų jau valstybės rankose. Tiesa, valstybės pajamos gali būti ir gerokai didesnės – maksimali RRT siūloma kaina už vieną dažnių paketą siekia net 80 mln. eurų.

Tačiau susisiekimo ministro R.Sinkevičiaus pasirašytame ministerijos rašte RRT teigiama, kad tokia suma yra neadekvačiai didelė: „Manome, kad ši kaina nėra racionaliai pagrįsta“, – teigiama dokumente.

Ministerija siūlo švelninti ir kitas aukciono sąlygas. RRT aukciono apraše nustatytas reikalavimas dalyviams nuo 2017 m. lapkričio 1 d. dengti ne mažiau kaip 98 proc. Lietuvos teritorijos R.Sinkevičiui atrodo kaip dirbtinis konkurencijos ribojimas.

„Manome, kad ši radijo dažnių blokų naudojimo sąlyga riboja realias galimybes dalyvauti aukcione kitiems nei šiuo metu viešojo judriojo telefono ryšio tinklus valdantiems ūkio subjektams, todėl turėtų būti iš naujo įvertinta ir numatytas įsipareigojimas laipsniškai didinti tinklo aprėptį“, – dėstoma R.Sinkevičiaus patvirtintame rašte.

Susisiekimo ministerija taip pat nepritaria reikalavimui, kuriuo iš aukciono dalyvių būtų prašoma „ne mažiau kaip penkerius metus verstis telefono ryšio paslaugų ir (arba) duomenų perdavimo paslaugų teikimu ir turėti ne mažiau kaip 20 000 abonentų“.

„Manome, kad šis reikalavimas yra diskriminuojantis ir pažeidžia kitų ūkio subjektų teisę į sąžiningą konkurenciją, panaikina galimybę patekti į rinką naujiems ūkio subjektams“, – teigiama dokumente.

Diskriminuojamas jaučiasi ir tokiu „naujo ūkio subjektu“ pretenduojantis tapti LRTC. Jis, kaip ir Susisiekimo ministerija, siūlo aukcione dalinti ne tris, o daugiau ryšio paketų – taip esą bus išvengta „norvegiško scenarijaus“, kai šioje Skandinavijos šalyje „Tele2“ pralaimėjo aukcioną ir buvo priversta trauktis iš rinkos.

„Jeigu aprašo sąlygos nebus pakeistos ir nebus sudarytos sąlygos įsigyti siauresnio pločio radijo dažnių blokų, Telecentras negalės dalyvauti aukcione ir vykdyti savo tinklų atnaujinimo pereinant iš WiMAX technologijos prie pažangesnės LTE technologijos“, – savo rašte teigia LRTC.

Valstybinė įmonė taip pat laikosi pozicijos, jog nustatytos aukciono kainos yra per didelės. „Telecentro vertinimu, aprašo sąlygose nustatyti pradinės ir ribinės kainos dydžiai sudaro neproporcingai didelius, mažesnius rinkos dalyvius diskriminuojančius patekimo į rinką barjerus už dažnius LRTC nusiteikęs mokėti kiek daugiau nei pusę milijono eurų. Maksimalią kainą LRTC prašo nuleisti iki 15 mln. eurų už vieną dažnių paketą.

LRTC taip pat priešinasi reikalavimui turėti 20 tūkst. abonentų. Įmonė netgi atvirai kaltina RRT proteguojant „Omnitel“, „Tele2“ ir „Bitę“.

Įtaria „Omnitel“, „Bitės“ ir „Tele2“ sąmokslą

Tokios pačios pozicijos laikosi ir susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas. Jo nuomone, RRT siūlomos aukciono sąlygos įkandamos tik trims žaidėjams – „Omnitel“, „Tele2“ ir „Bitei“.

„Pagal mūsų vertinimą, realiai yra sąlygos trims operatoriams toliau prasitęsti dažnių naudojimo terminą. Uždėti barjerai tokie, kurie faktiškai neleidžia dalyvauti jokiam kitam galimam rinkos dalyviui arba naujam žaidėjui, nesvarbu, koks jis bebūtų“, – kalbėjo A.Šliupas. Pasak jo, 5 mln. eurų riba taip pat išpūsta pagal mobiliojo ryšio operatorių galimybes. „Tai mums kelia klausimų ir abejonių“, – tęsė politikas.

Paklaustas, ar tai reiškia, jog aukciono sąlygas formuluojančią RRT Susisiekimo ministerija įtaria korupcija, pašnekovas teigė pirmiausiai įtariantis „Omnitel“, „Bitės“ ir „Tele2“ susitarimą, kuriuo RRT daromas poveikis.

„Aš manau, kad akivaizdžiai labai aiškūs trijų operatorių vieningi veiksmai ir viešieji laiškai, įjungiant ir Verslo konfederaciją. Tai iš tikrųjų rodo, kad jie veikia bendrai ir bando taip, tiek viešai, tiek ir turbūt tam tikromis kitomis priemonėmis, daryti įtaką RRT, kad tie dažniai būtų jiems toliau duoti naudoti“, – įsitikinęs A.Šliupas.

Paklaustas, ar RRT siūlomos sąlygos reiškia, kad poveikis tarnybai jau padarytas, viceministras buvo lakoniškas: „Taip“. Vis dėlto į Specialiųjų tyrimų tarnybą ministerija kreiptis neketina.

Siūlo ne 3, o 6 operatorius

A.Šliupo teigimu, RRT planas padalinti tris dažnių paketus yra neadekvatus. Esą dabartinės technologijos leidžia tame pačiame ryšiu spektre veikti net šešiems operatoriams.

„Dabartinės technologijos leidžia per mažesnį diapazoną praleisti daug didesnius duomenų srautus negu buvo anksčiau. Mūsų siūlymas – viso 30 MHz diapazono padalinimas į tris dalis yra neteisingas ir neatitinka šių dienų technologinių galimybių“, – teigė viceministras.

Pasak jo, ministerija mato galimybes veikti ne trims, o šešiems operatoriams. „Diapazonas gali būti išskaidytas į šešias dalis po 5 MHz“, – sakė A.Šliupas, jis pridūrė, jog tokių pavyzdžių užsienio praktikoje jau yra.

Šiltnamio sąlygos valstybiniam operatoriui?

Atrodytų, suma nemaža, o „Bitė“, „Omnitel“ ar „Tele2“ nepraleistų progos pataupyti. Tačiau trys didieji mobiliojo ryšio operatoriai, kaip rodo RRT skelbiamas oficialus susirašinėjimas dėl dažnių konkurso, priekaištų dėl pradinės kainos neturėjo. „Bitė“ netgi atvirai iškėlė abejones, jog konkurso sąlygos dirbtinai palengvintos, kad jame galėtų dalyvauti LRTC.

Į šiuos kaltinimus viceministras A.Šliupas atsikerta, esą ministerija jokiomis protekcijomis neužsiima: „Operatoriai, kurie valdo daugiau negu 70 proc. visos rinkos, bando apsisaugoti nuo žaidėjo, kuris jau rinkoje veikia nuo 2009 metų ir kuris tiktai keičia vieną technologiją į kitą. Mes niekada nesiekėme išskirtinių ar protekcionistinių sąlygų valstybės valdomai įmonei dalyvauti konkurse“, – operatorių ir LRTC konfliktą vertino viceministras.

Primename, jog LRTC patvirtina pereinantis prie LTE technologijos, kurią naudoja mobiliojo ryšio operatoriai. Vis dėlto oficialaus patvirtinimo, jog ketinama įsteigti valstybinį mobiliojo ryšio tiekėją, kol kas nėra.