Mokslininkai padarė netikėtą atradimą: „dirbtinis intelektas yra gerokai protingesnis, nei manėme“

Ar dirbtinis intelektas gali imituoti mąstymo procesus ir suprasti žodžius taip, kaip juos supranta žmonės? Kalifornijos universiteto Los Andžele, Masačusetso technologijos instituto ir Nacionalinių sveikatos institutų mokslininkai neseniai paskelbė tyrimą, kuriame atsakyta į šį klausimą, rašo „scitechdaily.com“.

Tyrėjai padarė išvadą, kad DI algoritmas turi kažką panašaus į sprendimą. Dirbtinio intelekto sistema, kurią išbandė ekspertai, pastarąjį dešimtmetį buvo plačiai naudojama analizuojant žodžių reikšmę. Internete skaitydama didžiulį kiekį medžiagos, kurioje yra dešimtys milijardų žodžių, ji išmoko „pagauti“ skirtingas žodžių reikšmes.

Kai žodžiai dažnai pasirodo kartu, pavyzdžiui, „stalas“ ir „kėdė“, sistema pažymi, kad jų reikšmės yra susijusios. Tačiau jei žodžių poros labai retai pasitaiko kartu – pavyzdžiui, „stalas“ ir „planeta“, ji pažymi, kad šie žodžiai turi skirtingas reikšmes.

Kalifornijos universiteto Los Andžele psichologijos ir kalbotyros docentas Idanas Blankas ir tyrimo bendraautoris paaiškino, kad komanda bandė tiksliai išsiaiškinti, ką dirbtinio intelekto sistema žino apie žodžius, kuriuos ji išmoksta ir ar supranta kontekstą. Pavyzdžiui, lyginant žodžių „delfinas“ ir „aligatorius“ reikšmes, ar programa supranta, kaip išvystytas šių gyvūnų intelektas, koks jų pavojingumas, kuo skiriasi jų elgesys ir pan. Norėdami tai išsiaiškinti, autoriai sukūrė „semantinės projekcijos“ techniką. Pavyzdžiui, paimamos dvi sąvokos „didelis“ ir „mažas“, kurios sistemai pateikiamos kaip pagrindinis parametras ir pateikiami duomenys apie gyvūnus, kuriuos ji laiko mažais ir kuriuos laiko dideliais. Naudodami šį metodą, mokslininkai paprašė kelių 52 žodžių grupių, kad sužinotų, ar sistema gali išmokti juos rūšiuoti pagal reikšmę, pavyzdžiui, įvertinti gyvūnus ne tik pagal dydį, bet ir pagal pavojingumo žmonėms laipsnį.

Tarp kitų žodžių grupių buvo terminų, susijusių su apranga, profesijomis, sportu, mitologinėmis būtybėmis ir vardais. Kiekvienai kategorijai buvo priskirtos kelios kontekstinės reikšmės arba „matmenys“, pvz., dydis, pavojus, intelektas, amžius ir greitis. Tyrėjai nustatė, kad nustatytų kontekstą ir sąvokas, sistema naudojo kažką panašaus į intuiciją. Eksperimente dalyvavo 25 savanoriai, kurie turėjo įvertinti žodžius pagal jų reikšmes.

„Pastebėtina, kad sistema išmoko suprasti, kad vardai „Betty“ ir „George“ yra panašūs ta prasme, kad jie yra gana „seno amžiaus“, bet priklauso skirtingų lyčių žmonėms. Ir kad „svorių kilnojimas“ ir „fechtavimasis“ yra panašūs tuo, kad abiejų tipų varžybos vyksta uždarose patalpose, tačiau skiriasi intelektualiniu požiūriu“, – rašo žiniasklaida.

„Pasirodo, kad mašinų mokymosi sistema yra daug protingesnė, nei manėme; ji turi gilių žinių ir visos jos yra intuityviai struktūrizuotos“, – sakė I. Blankas.

Anksčiau mokslininkas neteko darbo dėl to, kad teigė, jog dirbtinis intelektas turi sąmonę. Blake'as Lamonas iš „Google“ tvirtino, kad LaMDA yra daugiau nei tik programa, ir pareikalavo, kad buvę kolegos paprašytų jos leidimo norėdami ją išbandyti.