Kinijos internetas. Kaip nustatoma raudona linija, kuo tai gresia žmogaus laisvėms ir teisėms (Foto, Video)

Pirmasis Kinijos įsiveržimas į pasaulinę kibernetinę erdvę buvo el. laiškas (ne TCP/IP pagrįstas ir todėl techniškai ne internetas), išsiųstas 1987 m. rugsėjo 20 d. Karlsrūhės technologijos institutui (Vokietijoje), kuriame buvo rašoma: „Per Didžiąją sieną galime pasiekti kiekvieną pasaulio kampelį“. Vėliau ši frazė Kinijoje tapo gerai žinoma ir nuo 2018 m. buvo rodoma „QQ“ portalo prisijungimo prie darbalaukio ekrane.

Kinijos interneto cenzūra

Auksinio skydo projektą (angl. Golden Shield Project) 1993 m. Valstybės tarybai pasiūlė ministras pirmininkas Zhu Rongji. Kaip didžiulė stebėjimo ir turinio valdymo sistema, projektas buvo paleistas 2000 m. lapkritį ir tapo žinomas kaip Didžioji Kinijos ugniasienė (angl. Great Firewall of China).

Kinijos interneto valdymo aparatas laikomas platesniu ir pažangesniu nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. Valdžios institucijos ne tik blokuoja svetainių turinį, bet ir stebi asmenų prieigą prie interneto. Tokios priemonės paskatino sugalvoti pašaipų interneto stebėjimo ir turinio valdymo sistemos pavadinimą – „Didžioji Kinijos ugniasienė“.

Tačiau yra keletas būdų, kaip apeiti cenzūrą naudojant tarpinius serverius už užkardos ribų. Naudotojai gali apeiti visą Didžiosios ugniasienės cenzūrą ir stebėjimą, jei turi saugų VPN (Virtualus privatus tinklas, angl. virtual private network, VPN – atskirų nutolusių vienas nuo kito kompiuterinių tinklų sujungimas į vieną tinklą internetu) arba SSH (SSH, angl. Secure shell – tinklų protokolas, įgyvendinantis nuotolinį serverio operacinės sistemos valdymą ir komandų vykdymą arba tuneliuojantis TCP ryšius (pvz. perduodant failus)) prisijungimo būdą prie kompiuterio už žemyninės Kinijos ribų.

Buvo pranešta apie VPN paslaugų sutrikimus, o daugelis nemokamų ar populiarių paslaugų dabar užblokuotos. 2017 m. liepos 29 d. „Apple“ įvykdė Kinijos vyriausybės nurodymą pašalinti iš „App Store“ visas VPN programas, kurios nebuvo iš anksto patvirtintos vyriausybės.

Tam tikroms svetainėms ar puslapiams blokuoti naudojami įvairūs metodai, įskaitant DNS atakas (DNS, angl. Domain Name System, liet. Srities vardų struktūra – internete be skaitinių IP adresų naudojami simboliniai vardai. Leidžia kreiptis į tinklo resursus lengviau įsimenamu simboliniu vardu. Pvz: lt.wikipedia.org, o ne 91.198.174.2.), prieigos prie IP blokavimą, URL analizę ir filtravimą, filtrų paketų tikrinimą ir ryšių iš naujo nustatymą.

„Baidu“ 10 mitinių būtybių tapo populiariu ir plačiai paplitusiu interneto memu Kinijoje. Pranešama, kad šios dešimt apgaulių kilo reaguojant į didėjančią internetinę cenzūrą ir tapo Kinijos interneto vartotojų pasipriešinimo jai ikona.

Valstybinė spaudos, leidinių, radijo, filmų ir televizijos administracija 2009 m. kovo 30 d. paskelbė direktyvą, kuria pabrėžiama 31 internete draudžiamo turinio kategorija, įskaitant smurtą, pornografiją ir turinį, kuris gali „kurstyti etninę diskriminaciją arba pakenkti socialiniam stabilumui“. Daugelis Kinijos interneto vartotojų mano, kad šiuo žingsniu buvo siekiama sustabdyti parodijų ar kitų komentarų politiškai jautriais klausimais plitimą artėjant birželio 4 d. Tiananmenio aikštės protestų metinėms.

Kinija yra viena iš labiausiai apribotų šalių pasaulyje interneto požiūriu, tačiau šie apribojimai tiesiogiai prisidėjo prie stulbinamos vietinių Kinijos socialinės žiniasklaidos svetainių sėkmės. Kinijos vyriausybė neleidžia užsienio įmonėms patekti į Kinijos socialinės žiniasklaidos tinklą. Neturėdami prieigos prie daugumos kitur pasaulyje naudojamų socialinės žiniasklaidos platformų, kinai sukūrė savo tinklus, tačiau turi daugiau vartotojų – todėl kiekviena pasaulinė kompanija atkreipia dėmesį į šias svetaines. Žinomiausios Kinijos socialinės žiniasklaidos priemonės yra „Weibo“, „QQ“, „Qzone“, „Renren“, „Zorpia“, „Douban“ Ir labai išpopuliarėjusios programėlės „WeChat“ bei „TikTok“.

Kinijos žiniasklaida – ant pavadėlio

Kinija vis dar laiko žiniasklaidą ant pavadėlio. Po padidinamuoju stiklu yra ir spauda, ir socialinės medijos, įskaitant Kinijoje populiarius socialinius tinklus „WeChat“, „Weibo“ ir „Douyin“ („Douyin“ – socialinis tinklas, trumpų vaizdo įrašų dalinimosi programėlė. Tai Kinijos rinkai skirta programėlė, užsienio rinkai ta pati programėlė vadinasi „TikTok“).

Tiesioginė Kinijos valdymo sistemos kritika nedelsiant numalšinama, ypač viskas, kas susiję su aukščiausiais lyderiais. Tai buvo tiesa daugelį metų, bet išryškėjo dar labiau per pastarąjį Xi Jinpingo valdymo dešimtmetį.

Tačiau žurnalistai ir eiliniai piliečiai toliau ieško būdų, kaip Kinijos visuomenė galėtų sužinoti tiesą.

Valdžios atstovų kritika skelbiama už Kinijos griežtai kontroliuojamo interneto ribų. Pavyzdžiui, programinės įrangos inžinierius Wang Jixian 2021 m. persikėlė į pietų Ukrainos uostamiestį Odesą. Jis dokumentuoja savo gyvenimą karo metu, kasdien įkeldamas trumpus vaizdo įrašus, kartais tiesiogiai mesdamas iššūkį Kinijos vyriausybės pasakojimui apie Ukrainoje vykstantį karą.

Wango sąžiningumas ir satyrinė kalba Pekino gyventojams būdingu akcentu puikiai atsispindi vieną jo garsiausių frazių: „Po velnių, aš tiesiog noriu būti padorus žmogus“.

Wango vaizdo įrašai buvo pašalinti iš „WeChat“, bet jo įrašai „YouTube“ platformoje vis dar sulaukia nuo dešimties iki šimtų tūkstančių peržiūrų. Šiuos vaizdo įrašus Kinijoje gyvenantiems piliečiams pamatyti leidžia speciali programinė įranga, apeinanti vyriausybės cenzūrą.

Tačiau net ir valstybės cenzūros ribose socialinė žiniasklaida kartais vis dar siūlo stebėtinai nuoširdžią kritiką.

Pavyzdžiui, po 2022 m. kovo mėn. pietų Kinijoje įvykusios „Eastern Airlines“ lėktuvo katastrofos kinų rašytojas Lu Yuegangas parašė straipsnį apie tai, kaip apriboti Kinijos žurnalistai praneša apie nelaimes.

Žurnalisto Zhu Xuedongo straipsnis apie iššūkius, kylančius siekiant išsiaiškinti tiesą „dėl gerai žinomų priežasčių“, taip pat buvo plačiai išplatintas socialinių tinklų vartotojų.

Tačiau labiausiai šokiruojantis atvejis Kinijoje per pirmuosius 2022 metų mėnesius buvo istorija apie aštuonių vaikų motiną, kuri buvo rasta prirakinta prie lovos Sudžou mieste, rytinėje Kinijoje, Dziangsu provincijoje. Vaizdo įrašas buvo paskelbtas „Douyin“ programėlėje. Vaizdo įraše matyti, kad moteris yra aptriušusiame kambaryje, pririšta prie lovos, basa ir vilkinti plonus drabužius, nepaisant šalto oro.

Vaizdo įrašas akimirksniu išplito ir sukėlė pasipiktinimą. Socialinio tinklo vartotojai pareikalavo policijos nedelsiant pradėti tyrimą.

Dėl griežtos politinės žiniasklaidos kontrolės ir cenzūros Kinijoje daugelis geriausių šalies tiriamosios žurnalistikos tyrėjų metė savo profesiją 2010 m. Dėl to Kinijos interneto vartotojai, kurie pareikalavo atsakymų, turėjo patys įsigilinti į istoriją. Kai kurie internautai buvo suimti tiriant bylą, nes incidentas vyko politiškai jautriu 2022 m. žiemos olimpinių žaidynių laikotarpiu.

Šis atvejis taip pat sukėlė diskusijas apie kitas itin opias problemas, kaip pavyzdžiui, prekyba nuotakomis, moterų teisės ir kaimo-miesto turtinė nelygybė Kinijoje. Kai kurie reikalavo peržiūrėti Kinijos prekybos žmonėmis teisės aktus, kurie buvo laikomi per švelniais pirkėjų atžvilgiu. Kiti analizavo prekybos žmonėmis Kinijoje istoriją, kad nustatytų šimtmečio senumo problemos šaknis.

Vietos pareigūnai pirmą kartą atmetė kaltinimus dėl prekybos žmonėmis 2022 metų sausio 28 d., sakydami, kad moteris buvo teisėtai ištekėjusi už vietinio vyro ir serga psichikos liga. Tačiau, susidūrusi su nuolatiniu visuomenės spaudimu, Kinijos valdžia vėliau atliko du aukštesnio lygio tyrimus, kurių metu buvo sulaikyti du žmonės, įtariami prekyba žmonėmis, ir moters vyras dėl „neteisėto moters įkalinimo“. Dziangsu provincijos vyriausybė, perėmusi bylą iš apskrities pareigūnų, galiausiai paskelbė išsamią ataskaitą, kurioje nurodo moters tapatybę ir išsamiai aprašo jos prekybos žmonėmis atvejį.

Tyrimo metu buvo nustatyta tikroji moters tapatybė – Xiao Huamei iš Yagu kaimo Junano provincijoje ir patvirtinta, kad ji tapo kelių prekybos žmonėmis nusikaltimų auka. Per tyrimą policija sulaikė šešis asmenis ir atleido aštuonis žemesnio lygio komunistų partijos pareigūnus dėl įvairių priežasčių, įskaitant visuomenės interesų neapsaugojimą ir melagingos informacijos paskelbimą.

Kyla vienas klausimas: kodėl vyriausybė toleruoja tokį elgesį?

Vienas argumentas yra tas, kad diskusija buvo tiesiog per karšta, kad būtų galima ją visiškai kontroliuoti. Tačiau kitais atvejais vyriausybė, prireikus, dažnai užgniaužia jautrią istoriją. Tačiau šiuo atveju vyriausybė prieš imdamasi kokių nors priemonių leido šiai istorijai plisti ir augti internete. Net po to, kai tema išplito, buvo pašalinti tik kai kurie ypač baisūs įrašai.

Kita teorija teigia, kad tai yra dalis vyriausybės plano įtraukti piliečius, suteikiant jiems klaidingą dalyvavimo jausmą. Tačiau grandinėmis prikaustytos moters atveju internete kilęs pasipiktinimas rimtai pakenkė vyriausybei. Septyniolika vietos pareigūnų buvo atleisti arba nubausti dėl šios bylos, įskaitant apskrities komunistų partijos vadovą.

Įtikinamesnis argumentas yra tai, kad centrinės valdžios institucijos galėjo tikėtis, jog problema išliks vietinė. Nors Kinija turi politinę kontrolę iš viršaus į apačią, vietos vyriausybės vis dar siekia interesų, kurie gali skirtis nuo centrinės valdžios interesų, sukeldamos įtampą tarp centrinės valdžios. Atsižvelgiant į ekonominį Feng apskrities, kuri 2020 m. užėmė 35 vietą iš 40 Dziangsu provincijos apskričių, ekonominį lygį, centrinė valdžia tikriausiai laikė šį klausimą išskirtiniu vietos valdžios nekompetencijos skurdžioje apskrityje įvykiu, bet nesitikėjo, kad tai sudomins žmones visoje šalyje.

Apie incidentą pranešė daugybė žiniasklaidos priemonių už Kinijos ribų, įskaitant „The New York Times“, „The Wall Street Journal“, „BBC News“ ir „Deutsche Welle“. Komentatoriai išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos moterų gerovės. „Laisvosios Azijos radijas“ komentavo, kad šis incidentas atspindi moterų teisių apsaugos stoką Kinijoje, ir pridūrė, kad beveik jokia oficiali Kinijos žiniasklaida netyrė ir nepranešė apie šį incidentą.

Pastaraisiais metais centrinė valdžia taip pat stengėsi cenzūruoti emociškai įkrautas bylas, susijusias su asmenimis iš nepalankioje padėtyje esančių socialinių grupių, baimindamasi, kad tai gali sukelti atsaką. Taigi, prasidėjus diskusijoms, vyriausybei galėjo būti sunku rasti teisėtą priežastį ją uždaryti. Tokiais atvejais vyriausybė dažnai griebiasi diskretiškesnių cenzūros metodų, pavyzdžiui, nukreipia visuomenės dėmesį į veiksmingą vyriausybės atsaką, kad sulauktų, kol karštis nuslūgs, kaip matyti grandinėmis prikaustytos moters atveju.

Galiausiai, „pririštos moters“ istorija tikriausiai vertinama kaip buitinė ir vidinė problema. Wango Jixian vaizdo įrašai buvo panaikinti, nes jis metė iššūkį oficialiai vyriausybės pozicijai dėl užsienio politikos, kuri yra daug opesnė problema. Tiesą sakant, nutekintos cenzūros instrukcijos socialiniame tinkle „Weibo“ atskleidžia vyriausybės griežtą valdymą internete vykstančiose diskusijose užsienio politikos klausimais, tokiais kaip karas Ukrainoje. Kita vertus, socialiniai klausimai laikomi mažiau grėsmingais, nes jie nėra tiesiogiai susiję su centrine valdžia.

Iš pavienių atvejų sunku nubrėžti modelį, tačiau galima drąsiai teigti, kad aktyvizmo protrūkių Kinijos internete negalima tiesiog priskirti tolerancijos kategorijai. Tai meta iššūkį mitui, kad Kinijos interneto erdvė yra puikiai valdoma, gerai suderinta sistema. Kai kurios sritys yra aiškiai uždraustos, tačiau kitos temos yra labiau lankstesnės, todėl ribos – net vyriausybei – neaiškios.