„Intel“ yra per didelė, kad žlugtų. JAV valdžia ruošiasi įsikišti

Didėjant susirūpinimui dėl „Intel“ pastarųjų finansinių sunkumų, aukščiausio lygio JAV politikai diskretiškai svarsto nenumatytų atvejų planus, kaip paremti bendrovę, kuri tebėra svarbiausia Amerikos technologinių ambicijų dalis.

Sunkumų patirianti bendrovė bando pasinaudoti neseniai priimtu CHIPS įstatymu, tačiau „Intel“ vadovybė baiminasi, kad procesas užtrunka per ilgai. „Semafor“ pažymi, kad didžiausia JAV lustų gamintoja pagal šį įstatymą turėtų gauti milijardinę valstybės pagalbą. Vis dėlto prasidėjo diskusijos, ar gali prireikti tolesnio įsikišimo.

Praėjusią savaitę investuotojai sulaukė gerų naujienų, nes Intel pateikė geresnes nei tikėtasi ketvirčio prognozes. Tačiau federaliniai pareigūnai ir Kongreso nariai, įskaitant senatorių Mark Warner, kuris yra svarbus CHIPS akto šalininkas, kaip pranešama, svarsto galimybes, jei „Intel“ finansinis stabilumas ir toliau silpnėtų. Neseniai bendrovės taikytos sąnaudų mažinimo priemonės, įskaitant dividendų mokėjimo sustabdymą ir planus panaikinti 16 500 darbo vietų, rodo, kad problemos yra gilesnės. Padėtį dar labiau pablogino tai, kad kredito agentūros sumažino „Intel“ reitingą, todėl padidėjo jos skolinimosi išlaidos ir Vašingtonas susirūpino.

„Šį filmą jau matėme anksčiau. Prieš daugelį metų sunkumų patirianti AMD atskyrė savo gamybos pajėgumus į „Global Foundries“, – sako buvęs „Intel“ generalinis direktorius Craig Barrett.

„Intel“ generalinis direktorius Pat Gelsinger teigė, kad nepaisant 16,6 mlrd. JAV dolerių grynojo nuostolio, patirto dėl restruktūrizavimo išlaidų, įskaitant atleidimus iš darbo, bendrovė vis dar tikisi kitais metais debiutuoti su naujuoju 18A techprocesu, kuris, kaip manoma, yra labai svarbus siekiant sumažinti atotrūkį nuo TSMC. Ar Vašingtonas imsis papildomos vyriausybės paramos, ar toliau bus restruktūrizuojama įmonė, galiausiai gali būti išbandytas gebėjimas suderinti inovacijas, nacionalinį saugumą ir laisvosios rinkos principus.