Kaip „cenzūruojami“ žemėlapiai internete

Paaiškėjo, kad vienas kuris atlasas negali patenkinti visų vartotojų – jei vartotojas nori pamatyti kuo daugiau, jam teks naudotis ir „Google Maps“ ar „Earth“, ir „Microsoft“ sukurtais „Bing“ žemėlapiais. Tai, kas užtušuota viename, gali būti matoma kitame. Pavyzdžiui, „Wired“ aptiko, kad „Bing“ žemėlapiai Saudo Arabijos teritorijoje rodo naują JAV automatinių skraidyklių („dronų“) bazę, o „Google Maps“ ji yra nematoma.

Žemėlapių kūrėjai turi derinti interesus su daugybės valstybių vyriausybėmis. Beveik visos jos turi vietų, kurių nepageidauja rodyti plačiąjai visuomenei internete. Dauguma jų yra karinės paskirties. Tačiau konkretūs cenzūravimo susitarimai yra paslaptis kaip ir procesas, kaip jie vykdomi. „Microsoft“ pripažįsta, kad slepia tam tikrus objektus žemėlapiuose, o „Google“ neigia („Google“ atstovai sako, kad bendrovė tariamai gauna jau cenzūruotas nuotraukas iš trečiųjų šalių), tačiau stebėtojai „Google Maps“ atranda daugiau užmaskuotų vietų nei pagrindinės jos konkurentės atlase.

Spėjama, kad cenzūravimo darbai yra atskirų vyriausybių reikalas, o jos pirmiausiai skiria dėmesį gerokai populiaresnėms „Google“ tarnyboms. Aplaidesnė vyriausybė gali apskritai pamiršti pareikalauti pašalinti jos „paslaptis“ iš žemėlapio. 

Kartais žemėlapių administratoriai imasi gudrybių, kad nebūtų apkaltinti tyčiniu cenzūravimu. Pavyzdžiui, Karališkųjų rūmų Amsterdame vaizdui „Google“ tiesiog pasirinko kitą palydovinių nuotraukų tiekėją, kurio vaizdai buvo tokios prastos kokybės, kad praktiškai atliko cenzūravimą, kurio nepageidauja imtis pati „Google“. 

Pasitaiko, rašo „BuzzFeed“ svetainės apžvalgininkai, kad „Google“ ar „Microsoft“ būna apkaltinamos be reikalo. 2012-aisiais internete buvo paskelbtas sąrašas vietų, kurių „Google Maps“ ar „Bing“ neva neleidžia pamatyti. Šiandien nemaža dalis tų vietų jau matoma atnaujintose geros kokybės nuotraukose.