Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » IT |
Nepasitenkinimas tam tikros kompanijos vadovybės veiksmais ar pasisakymais visuomet atsispindi tos kompanijos akcijų kainoje – investuotojai ir akcininkai taip gali išreikšti savo požiūrį per vertybinių popierių biržą, ir visa tai jau ne vieną dešimtmetį yra daug daugiau pasakantis dalykas, nei galybė žodžių, išsakytų per žiniasklaidos priemones ar kitus informacinius resursus. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Ir reikia pripažinti, kad tokios situacijos korporacijai Apple turėtų būti iki skausmo pažįstamos: per paskutinius šešis mėnesius vieno didžiausių pasaulyje elektronikos gamintojo akcijos neteko apie 40% savo rekordinės kainos, kai buvo prekiaujama po daugiau nei $700 už vieną vertybinį popierių. Per visą tą laiką Apple generalinis direktorius Tim Cook prieš žiniasklaidą ir investuotojus oficialiai pasirodė šešis kartus. Matyt, kompanijos vadovui reikėtų geriau pagalvoti apie savo pasirodymų kokybę, kadangi po kiekvieno tokio „lipimo ant scenos“ Apple akcijų kursas krisdavo. Visa tai prasidėjo dar 2012 metų spalio mėnesį, kai Tim Cook ir jo komanda oficialiai pristatė kompaktišką planšetinį kompiuterį iPad mini. Konkretūs skaičiai atrodo štai taip: Po išmaniojo telefono iPhone 5 debiuto kompanija Apple tapo pirmąja pasaulyje firma, kurios rinkos vertė viršijo visus 1 trln. JAV dolerių. Vis tik vėlesnis akcijų kainos mažėjimas privertė užleisti brangiausios kompanijos titulą naftos gigantui Exxon Mobil. Kadangi šį pavasarį jokių naujų produktų anonsų nenumatyta (bent jau tam nėra jokių oficialių priežasčių, nors gandai kalba visai ką kita), artimiausia Tim Cook galimybė pasitaisyti bus 2013 finansinių metų II ketvirčio ataskaita. Galbūt tuomet bus galima kalbėti apie nesėkmių ruožo įveikimą? Antra vertus, Apple akcijų kainos mažėjimas gali būti visiškai nesusijęs su gerais veiklos rezultatais - tam yra visa eilė kitų galimų priežasčių. Apple finansai iš arčiau
Oficiali Apple finansinė ataskaita teigia, kad kompanijai per paskutinį 2012 metų ketvirtį pavyko uždirbti 54,5 mlrd. JAV dolerių, o pelnas buvo lygus 12,8 mlrd. Savo ruožtu, prieš metus šie rodikliai atitinkamai sudarė 46,3 mlrd. ir 13,1 mlrd. dolerių. Žinoma, įdomu dabar prisiminti tuos analitikus, kurie skundžiasi, kad Apple jau nebe ta, o pajamų lygis smarkiai sulėtėjo. Tokiems reikia priminti, kad dar prieš 3 metus Steve Jobs gyrėsi, kad kompanija dabar gauna 50 mlrd. JAV dolerių per metus. Tai reiškia, kad vos per trejus metus korporacija uždirba tą pačią pinigų sumą, tik tai daro per vieną ketvirtį. Palikime tai besočių analitikų, spekuliantų ir kitų ekspertų grupelėms ir pereikime prie Apple pasiekimų. Taigi per paskutinį ketvirtį kompanijai iš Kupertino pavyko parduoti 47,8 mln. iPhone (37 mln. buvo parduoti per tą patį laikotarpį prieš metus), 22,9 mln. planšetinių kompiuterių iPad (prieš tai – „vos“ 15,4 mln.). Apple statistikos gerbėjai jau spėjo suskaičiuoti, kad vos per minutę kompanija parduoda 833333 įrenginių su operacine sistema iOS, o tai, sutikite, yra labai ir labai daug. Net ir pačios didžiausios IT industrijos kompanijos norėtų tokių rezultatų. Tačiau rinkos nori iš Apple daugiau, žymiai daugiau. Analitikai iš Apple tikėjosi ne 54,5 mlrd. dolerių pajamų, tačiau 54,88 mlrd. Tokiu būdu, iš karto po finansinės ataskaitos paskelbimo akcijų kaina smuko. Papildomai reikia pastebėti, kad pajamos padidėjo, tačiau pelnas liko praktiškai toje pačioje vietoje. Kokios to priežastys, atspėti nesunku. Apple paprastai parduoda savo naujus produktus už senesnių versijų kainą, o iPhone 5 ir iPad mini atliko savo darbą – jų savikaina kiek didesnė, nei ankstesnių telefonų ir planšetinių kompiuterių, taigi pelno marža, natūralu, kiek sumažėjo. Žvelgiant į analitikus ir vertybinių popierių biržų žaidėjus iš šono, kartu turint omenyje Apple akcijų viražus, atrodo, kad aplinkui siaučia klounai, o cirkas net nesiruošia baigtis. Kartais kažkodėl pagalvoji, kad akcijų kursas kažkaip atspindi realią vienos ar kitos kompanijos padėtį, tačiau užmirštame, kad vienintelis dalykas, nuo ko kaina priklauso – tai tų pačių vertybinių popierių rinkos žaidėjų. Aišku, galima analizuoti situaciją, spėlioti ir uždirbti iš to pinigus. Tačiau visam tam yra puiki istorija. Ekspertai, studentai ir katinas Orlando2012 metų pradžioje autoritetingas leidinys The Guardian paskelbė konkursą, kuriame dalyvavo profesionalūs vertybinių popierių rinkos žaidėjai, finansų discipliną kremtantys studentai ir… katinas Orlando. Kiekvienai iš trijų grupių (taigi ir katinui) buvo pasiūlyta investuoti 5000 svarų sterlingų į vienos ar kitos kompanijos akcijas. Po kiekvieno trijų mėnesių laikotarpio jie galėjo parduoti vienas ar kitas akcijas, arba jas keisti kitomis. Žinoma, kiekvienam gali kilti klausimas, o kaip gi katinas pasisakė, kur jis nori investuoti? Prieš gyvūną ant žemės buvo padėta didelė lentelė su kompanijų pavadinimais. Kai tik katinas mesdavo savo žaisliuką ant kurio nors lentelės laukelio, buvo laikoma, kad būtent tos kompanijos akcijas jis ir pasirinko tam momentui. Profesionalai, savaime suprantama, naudojo savo patirtį ir žinias. Gal kam keista, o kam ir ne, tačiau visų kompanijų akcijos, kurias išsirinko katinas, metų pabaigoje, pabrango. Bendras rezultatas atrodė taip: studentų akcijų portfelio kaina sumažėjo 160 svarų sterlingų, profesionalai, atvirkščiai, savo kapitalą padidino 176 svarais, tuo tarpu katinas, jei būtų galėjęs, žmonėms būtų parodęs gražią špygą: gyvūnui pavyko uždirbti net 542 svarus sterlingus. Taigi istorija su katinu Orlando mus moko, kad akcija negali turėti per didelės ar per mažos kainos. Jų kaina priklauso nuo nieko. Žinoma, aktyvumas rinkoje kartas nuo karto įsiplieskia, tačiau viso to atspėti neįmanoma. Dabar sugrįžkime prie Apple. Kaip investuotojai sureaguos į tai, kai sužinos, jog kompanija uždirbo rekordinį pajamų lygį, o iPhone ir iPad pardavimai tiesiog puikūs? Juo labiau, kai prisimename pačios kompanijos vadovybės kalbas apie galimą pajamų lygį ties 52 mlrd. JAV dolerių, o visa kita, kaip teigė Tim Cook – tik analitikų fantazijos vaisius. Taigi viskas juda į kalną, tačiau iš karto po ketvirčio rezultatų paskelbimo Apple akcijos krito 10%. Katytė balta, o katinas juodas, kaip pasakytų vienas garsus režisierius, kuriam akcijų rinkų nuotaikos taptų puikiu scenarijumi naujam filmui. Per daug lėta laiko mašinaTaigi ko vertybinių popierių rinkos žaidėjams iš tikrųjų reikia iš Apple, kad jos akcijos vėl kiltų aukštyn? Pokalbiai apie tai, kad kompanijoje Apple po Steve Jobs pasitraukimo iš šio pasaulio viskas pasidarė blogai, girdimi jau daugiau nei metus, juo labiau, kad jie prasidėjo praėjus vos porai mėnesių po buvusio vadovo mirties. Tim Cook jau dabar kaltinamas dėl inovacijų trūkumo, nepatenkinamos produktų kokybės, kai kurių aukščiausio lygio vadovų pasitraukimo iš kompanijos ir kitų netenkinančių dalykų. Tačiau reikia pažvelgti realybei į akis ir pasižiūrėti į Apple istoriją. Kai Steve Jobs sugrįžo atgal į kompaniją Apple po klajonių po Pixar ir kitas sakralines erdves, iki iPod sukūrimo praėjo visi geri keturi metai. iPhone buvo pristatytas dar po šešerių metų. Taigi visus šešerius metus Steve Jobs kompanija visiškai nedžiugino iš proto varančiomis inovacijomis, tačiau toliau tobulino Mac kompiuterius, jiems skirtas programas, o taip pat iPod grotuvus. iPad buvo išleistas dar po trejų metų. Ir mažai kas iš kritikų bei analitikų būtų pasakęs, jog būtent šis įrenginys, pavadintas planšetiniu kompiuteriu, leis atsirasti naujai rinkos tendencijai, kuri ims žudyti metų metus karaliavusius tradicinius asmeninius kompiuterius. Plačiai atmerktos akys pamatys viską. Štai to paties Steve Jobs valdymo laikotarpiu 2001 metais buvo paskelbta apie 247 mln. JAV dolerių ketvirčio nuostolius. Galvojate, po to kompanijos akcijos krito? Nė velnio. Jos šoktelėjo į viršų. Taip pat amžininkai primena tokius kraupius produktus, kaip Mobile Me arba iPod Hi-Fi, o taip pat keistas ir niekam nereikalingas socialinis tinklas Ping, net tik juoką, bet ir vos nelaimių nesukėlę Apple Maps, o kur dar kompanijos pamokymai, kaip reikia taisyklingai laikyti telefoną, kad ryšio signalas būtų geresnis. Aukščiausioje vadovybėje žmonės keitėsi, kaip dabar, taip ir anksčiau. Tad kuo skiriasi anie sėkmingi/nesėkmingi laikai nuo dabartinių sėkmingų/nesėkmingų? Čia puikiai pastebėjo Dan Pallotta: „Garsiai šaukiantys kritikai intelektualiai skurdūs. Jie puola į isteriką, vietoj to, kad pažiūrėtų bendrą paveikslą. Kaip kelių metukų vaikai, jie nesupranta, ko nori. Ir kai jie gauna tai, ko nori, tai jiems laimės neatneša. Apple jiems gali parodyti naują mašiną, ir jie pasakys, kad kompanijos dienos suskaičiuotos, todėl kad jie užsiėmė pramonine gamyba, kurioje jie nieko nesupranta. Maždaug taip, kaip atsitiko tuomet, kai Apple atėjo į mobilių telefonų rinką. Aš gali susilažinti, kad jei Apple anonsuotų laiko mašiną, jie pasakytų, kad ji nėra pakankamai greita.“ Reikia pripažinti, kad paskutinėje Apple ataskaitoje yra ir nelabai linksmų momentų: kompanijai pavyko parduoti mažiau Mac kompiuterių, nei prieš metus. Aišku, tai galima paaiškinti tuo, jog kažkas negerai su naujų Mac modelių tiekimu, kažkas iš tiekėjų vėluoja ir t.t. Tačiau reikia vėlgi pažvelgti į visą paveikslą: dar 2010 metais Steve Jobs teigė, jog planšetinis kompiuteris yra automobilis, tuo tarpu nešiojami kompiuteriai ir stacionarios sistemos – tai sunkvežimiai, kurie sukurti tam, kad atliktų specialiai tam skirtą darbą. Kažkada, automobilių pramonės užuomazgų laikotarpiu, dauguma automobilių buvo sunkvežimiai, tačiau žmonės galų gale pasirinko lengvuosius (asmeninius) automobilius tokius, kokie mums jie įprasti dabar. Sunkvežimiai niekur nedingo, tačiau jie užėmė savo specifinę nišą. Tą patį galima pasakyti ir apie Mac kompiuterius. Ir ši tendencija matyti ne tik iš Apple pavyzdžio – pirmą kartą tradicinių asmeninių kompiuterių industrija patyrė nuosmukį po ilgo augimo laikotarpio. Taigi reikia pripažinti, kad Apple akcijų kursas dabar priklauso nuo kritikų ir analitikų, kurių nuomonė sukelia akcijų biržose arba nepamatuotą euforiją arba, atvirkščiai, paniką ir baimę. Iš britų atlikto tyrimo matyti, kad patys rinkos žaidėjai yra nė kiek ne sumanesni nei katinas Orlando. |