Kaip milžiniški duomenų srautai keičia pasaulį

JAV dėmesio susilaukė projektas pavadinimu „Hedonometer“, savo pobūdžiu primenantis Lietuvoje sukurtą „Laimės barometrą“, kurio pagalba fiksuojama miesto gyventojų nuotaika.

Vis dėlto „Hedonometer“, skirtingai nuo lietuviško atitikmens, analizuoja „Twitter“ žinutes.

Duomenų suvestinės parodė kiek liūdnoką tendenciją – žmonės yra laimingesni būdami toliau nuo savo namų. Taip pat pastebėta, kad frazės „badauti“ ir „širdies skausmas“ dažniau pasitaikydavo miestuose, kuriuose didesnė populiacijos dalis turi viršsvorio problemų.

BBC pastebi, kad tokia informacija galėtų būti ypatingai naudinga miestų savivaldybėms, kurios galėtų naujai gautas žinias pritaikyti gerinant miestiečių sveikatą.

„Miestai, siekiantys suprasti gyventojų elgesio pokyčius ir norintys taikyti tikslinę edukacinę reklamą gali drąsiai ieškoti pagalbos socialiniuose tinkluose“, – BBC pasakojo „Hedonometer“ kūrėjas Chrisas Danforthas.

Pasaulis perpildytas duomenimis

2010 metais vienas „Google“ vadovų Ericas Schmidtas sakė, kad informacijos kiekį, tapatų tokiam, kurį visa žmonija sukūrė nuo savo istorijos pradžios iki 2003 metų, dabar sukuriame per vos dvi dienas.

Šis sunkiai protu suvokiamas duomenų kiekis atsiranda ne tik iš socialinių tinklų atnaujinimų ar „YouTube“ filmukų. Vis didesnę kuriamos informacijos dalį sudaro įvairūs sensoriai, stebintys mechaninių aparatų veiklą realiuoju laiku.

Taip vadinamas „daiktų internetas“ leidžia realiuoju laiku matyti visą miesto vaizdą – nuo varvančių vamzdžių ir automobilių eismo pokyčių iki oro permainų bei efektyvių energijos taupymo galimybių.

Architektas ir miesto plėtros specialistas Mike‘as Batty‘is dar 1997 metais manė, kad iki 2050 metų visi mus supantys daiktai vienaip ar kitaip bus kompiuterizuoti. Ir panašu, kad šie profesoriaus žodžiai vis labiau panašėja į kasdienybę.

Jungtinės Karalystės mieste Birmingeme, ant gatvės apšvietimo lempų įtaisomi specialūs sensoriai, kurie leidžia sekundžių tikslumu sekti oro ir temperatūros pokyčius bei reguliuoti gatvių apšvietimą.

Sunkumai analizuojant

BBC pastebi, kad dideli duomenų srautai, nors ir suteikia daug vertingos informacijos, nėra tokie paprasti, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Didžiausias Jungtinės Karalystės prekybos tinklas „Tesco“, siekdamas sutaupyti šildymo ir elektros išlaidas, savo parduotuvėse įrenginėja mikro-sensorius, kurie kasmet sukurs 70 mln. stebėjimų, ir jais remiantis bus galima keisti sistemų darbą.

„Kaip reikia iš tokio kiekio duomenų sukurti aiškų vykstančių procesų paveikslą?“, – retoriškai klausia „Tesco“ padalinio Airijoje energijos sąnaudų priežiūros vadovas Johnas Walshas.

BBC pastebi, kad su tokiomis problemomis susiduriama norint suvaldyti vieno parduotuvių tinklo specifinį poreikį, tad ką jau kalbėti apie miestų stebėseną.

Vis dėlto „Tesco“ savo problemas bando spręsti kreipdamasi į kompanijos IBM duomenų analizės centrus, kuriais naudojasi ir išmaniaisiais siekiantys tapti miestai.

Prognozuojamas gyvenimas

Patinka mums ar ne, bet miestai jau yra kur kas „protingesni“ nei prieš 10 metų. Tai pasireiškia SMS žinutėmis, kurios siūlo nuolaidas parduotuvėse esančiose netoliese, ar išmaniųjų telefonų programėlėmis, kuriose galime rasti artimiausią kavinę ar barą, rašo BBC.

„Mano telefonas žino, kad įprastai dirbu iki 17:30 ir žino, kokio autobuso man reikės dar prieš man pradedant ieškoti šios informacijos. Jis pradeda prognozuoti mano gyvenimą”, – pasakojo pažangiosios erdvinės analizės centro Londone vadovas Andrew Hudson-Smithas.

„Aš bet kada galėčiau išjungti šias paslaugas, bet to nedarau, nes tai labai patogu. Iš kitos pusės, mano gyvenimą, tam tikra prasme, ima kontroliuoti „Google“. Tai ir nepaprastai baisu ir nepaprastai fantastiška tuo pat metu“, – BBC pasakojo mokslininkas.