Ar kompiuteriniai žaidimai skatina žiaurumą? Kas vyksta po naujų žaidimų pasirodymo?

Tai tikrai esate girdėję ne kartą. Kai kompiuteriniai žaidimai pagerėjo iki tokio lygio, kad matomi personažai iš tikrųjų tapo panašiais į žmones, daug kas teigė, kad prarasime jautrumą prievartai. Aišku, kad egzistuoja skirtumas tarp šūvio į animuotą personažą ir į tikrą žmogų, bet kaip tas skirtumas atrodys, jei žmogus bus nušovęs tūkstantį personažų ir susidurs su galimybe nušauti vieną žmogų? Ar žaidėjas tokį sprendimą priimtų lengviau nei tas, kuris niekada nežaidė žiaurių žaidimų?

Ir žinoma, kad lengva sakyti, kad ne - juk žaidimai tokie populiarūs, o mes nevaikštome gatvėmis žalodami vieni kitus. Tačiau įprastai politikai, tokie kaip JAV Prezidentas Donaldas Trumpas, įprastai pabrėžia, kad žiaurūs žaidimai yra labai pavojingi paveikiems jauniems žmonėms. Tai yra, tiems, kurie ir taip nėra labai psichologiškai stiprūs.

Tačiau mokslas čia trenkia kumščiu į virtualų stalą. Dar vienas neseniai publikuotas tyrimas, kurio autorė - Londono Universiteto dėstytoja Agnė Sužiedelytė, nerado jokių ryšių tarp paauglių žiaurumo ir naujų žiaurių kompiuterinių žaidimų. Kitaip tariant, po naujų žaidimų pasirodymo žiaurumo atvejų bent jau JAV nepadažnėja.

Ir tai - tik vienas iš daugybės tyrimų, kurie neigia žiaurių žaidimų poveikį. Tiesą sakant, egzistuoja tyrimų, kurie teigia, kad kompiuteriniai žaidimai gali dar ir sumažinti žiaurių išpuolių atvejus.

Aišku, mokslas niekada nėra vienareikšmis. Yra tyrimų, kurie rodo, kad jauni berniukai po tokių žaidimų tampa agresyvesni. Tiesa, jie dažniau puola ne kitus žmones, o daiktus.

To neneigia ir Sužiedelytė. Ji teigia, kad kompiuteriniai žaidimai gali įaudrinti vaikus, bet tai nevirsta prievarta prieš kitus.