Karas ledynuose ne pagal JAV išgales: „prieš Rusiją čia esame kaip maži vaikai“

Rusijos pajėgų stiprinimas

Rusijos karinių pajėgų stiprinimą Arkties regione iššaukia NATO, o taip pat Norvegijos ir JAV politikų nerimą.

Vašingtonas viešai pripažino, kad būtina spręsti Maskvos ketinimus įsitvirtinti Šiaurėje. Karinis Rusijos ir Vakarų potencialas praktiškai susilygino, kaip ir Šaltojo karo laikais, rašoma „The Wall Street Journal“.

Leidinys citavo Norvegijos admirolą Haakoną Bruun-Hansseną. Anot jo, labiausiai Vakarus neramina Rusijos kariuomenės techninės bazės atnaujinimas Šiaurėje. Kalbama apie naujųjų tipų platformas, daviklius, ginkluotės tipus, kurie yra „gerokai pažangesni, negu tai, kas buvo naudojama Šaltojo karo laikais“.

Šis Rusijos aktyvumas Arktyje pažadino JAV kariuomenės vadus, ypač po to, kai buvo užpulta Ukraina, o derybos dėl Sirijos ateities vis labiau stringa. Nerimo požymiai matyti ir Norvegijos, kuri paskutinius 20 metų sėkmingai mažino karinį pajėgumą regione – Sovietų Sąjunga juk sugriuvo.

NATO vadovybė skelbia, kad jau šiuo metu yra vykdomi ir planuojami ateity vystyti mokymai, nukreipti prieš galimą povandeninių laivų puolimą regione. Admirolo manymu, Norvegijai reikėtų stiprinti naujųjų regione pasirodžiusių Rusijos povandeninių laivų, karo laivų ir lėktuvų stebėjimą. NATO valdininkai su juo sutinka – būtina stebėti agresyvėjančią Rusiją.

Atgrasymas ir derybos

Aukštas pareigas NATO sistemoje užimantys asmenys WSJ pasakojo, kad aljansas jau aktyvavo karinius jūrų mokymus, skirtus sulaikyti Rusijos agresiją.

Šią vasarą Norvegijos jūroje vyko bendri aštuonių šalių mokymai, kuriuose dalyvavo ir povandeniniai laivai. NATO diplomatiniai šaltiniai tikina, kad šiuo metu yra bandoma suderinti karinio atgrasymo ir politinių derybų balansą.

„Nežaidžiame toje pačioje lygoje“

Interviu „Business Insider“ JAV jungtinio štabo vienas iš vadų generolas Paulas Selva pažymėjo, jog šalis šiuo metu nėra pasiruošusi prilygti Rusijai šiame regione.

„Rusijos pretenzijos tiesiogiai neliečia JAV, tačiau jos liečia mūsų sąjungininkus,“ – cituojamas kitas Pentagono atstovas. „Mes šiuo metu net nežaidžiame toje pačioje lygoje,“ – pasakojo JAV pakrančių apsaugos atstovas Paulas F. Zukunftas 2015-aisiais.

JAV šiuo metu regione turi du ledlaužius laivus, Rusija savo naujuose planuose yra numačiusi tokių laivų skaičių padidinti iki dvidešimties.

Įtampa tarp Rusijos ir NATO paaštrėjo po 2014 kovą pirmosios įvykdytos Krymo aneksijos. Netrukus buvo sustabdytas Rusijos-NATO tarybos bendradarbiavimas, kuris, nors ir atnaujino veiklą 2016-ųjų balandį, tačiau taip ir nepasiekė buvusio kontaktų palaikymo lygio.

2016-ųjų rudenį, Rusijai įsitraukus į karą Sirijoje, santykiai tarp Vakarų iš Kremliaus dar labiau pablogėjo. Rugsėjį nutrūko ilgus mėnesius trukusios sunkios derybos dėl bendro sprendimo šiame regione paieškų, o Rusija paskelbė, kad Sirijos Tartuso mieste įrengs nuolatinę karinę bazę, bei dislokavo šalyje priešlėktuvinės gynybos sistemas „S-300“.