Bankrutuoja legendinis JAV ginklų gamintojas - kaip šlovinga istorija ir gaminiai visose pasaulio šalyse privedė prie tokios lemties? (Video)

„Remington Outdoor Company Inc.“ praleido išmokėjimus už obligacijas, kartu sutarė su kreditoriais dėl derybų dėl skolos restruktūrizavimo. Kompanija naudojasi įstatymu, kuris taikomas tais atvejais, kai įmonė negali vykdyti skolos įsipareigojimų, bet jai leidžiama išsaugoti gamybą. Tad 1816 m. atsiradęs prekės ženklas ir toliau gyvuos, tačiau, tikėtina, turės naujus šeimininkus.

Ne vaikų žaisliukai

Seniausios ginklų gamintojos Šiaurės Amerikoje bankrotas pakenkė aršaus JAV prezidento Donaldo Trumpo šalininko Steveno Feinbergo reputacijai. Šiam vyrui priklauso “Cerberus Capital Management“ fondas, kuris 2007 m. išpirko “Remington“.

Tačiau po dešimtmečio ginklų gamintoja jau skaičiavo milijardines skolas. Daugelis stambių bankų ir investuotojų atsisakė „Remington“ teikti kreditus: finansų įstaigoms kompanijos veikloje pristigo skaidrumo. Apie tai, kad ginklų gamintoja turi rūpesčių, rinkos dalyviai žinojo seniai, tačiau jų mastus ir išėjimo iš krizės planą S.Feinbergas ilgai slėpė.

Žibalo į ugnį įlieja nuolatinės žinios apie šaudymus JAV mokyklose. Po jų ginklų gamintojams tenka atlaikyti žiniasklaidos ir visuomenės puolimą, nors amerikiečių finansų rinkos į panašius atvejus reaguoja kur kas ramiau. Į keblią situaciją „Remington“ pateko 2012-aisiais, kai 20-metis Adamas Lanza nušovė dvidešimt 6-7-erių metų vaikų ir dar šešis pradinės mokyklos Niutaune darbuotojus.

Nusikaltėlis buvo ginkluotas jo motinai priklausiusiais pistoletu „Glock“ ir karabinu „Bushmaster XM-15“. Incidentai mokyklose tik pakursto investuotojų susidomėjimą – jie suskumba pirkti akcijas laukdami naujų vardan saugumo įvedamų draudimų. Kadangi nieko panašaus neatsirado, neilgai trukęs popierių vertės pakilimas grįžo į įprastą lygį, rašo lenta,ru.

Pilni sandėliai

Dar vienas neigiamas faktorius „Remington“ – priklausomybė nuo ginklų ir šaudmenų paklausos. Pastarieji sudaro didžiausią ginklų gamintojos pajamų dalį. Į tai atkreipia dėmesį ir reitingų agentūros, kai vertina ginklų gamintojų finansines rizikas. Ar verta kalbėti apie tai, kad ginklų verslas, iš esmės priklausomas nuo valstybinių užsakymų – nepatikima investicija.

Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama ant ginklų paklausos padėjo kryžių – pastaraisiais metais naujų šautuvų pardavimai JAV smunka. Pramonės atstovai daug vilčių dėjo į šiai verslo šakai lojalaus prezidento Donaldo Trumpo atėjimą į postą. Jis kartu su respublikonais žadėjo rinkai jokių naujų ribojimų neįvesti iki 2021 metų.

Tačiau verslininkų lūkesčiai nepasiteisino: prekybininkai naujų ginklų neperka, nes dar nespėjo išparduoti įsigytų anksčiau. Neauga ir ginklus turinčių amerikiečių skaičius. Tyrimai rodo, kad beveik pusė iš pardavėjų nupirktų ginklų yra trijų procentų suaugusių amerikiečių rankose. Taip išeina, kad vienas asmuo vidutiniškai turi po 17 ginklų.

Masinis remontas

Rūpesčiai „Remington“ neapleido visus 2017 metus. Be to, kad smuko ginklų ir šaudmenų pardavimas, kompanija teisme pralaimėjo vartotojų kolektyvui, kuris skundėsi dėl netinkamai veikiančio paleidimo mechanizmo. Dėl šio defekto ginklas galėjo iššauti net ir nepalietus nuleistuko.

Teismas nurodė „Remington“ nemokamai pakeisti 7,5 mln. netinkamų mechanizmų. Masinis remontas kompanijai kainuos apie 12,5 mln. JAV dolerių. Žinios apie defektus ginkluose „Remington“ ėmė pasiekti dar 2010 metais. Todėl kai kuriuose šautuvų modeliuose paleidimo mechanizmo iš viso nebegaminta. Tačiau teismo sprendimu kompanija privalėjo atlyginti žalą ir senų šautuvų savininkams. Tad „Remington“ jiems pasiūlė kvitus, už kuriuos buvo galima įsigyti bet kokių prekių už 12,5 JAV dolerio.

Pasaulinis užmojis

„Remington“ 1816 m. įkūrė Eliphaletas Remingtonas. Jis tikėjo, kad gali pagaminti geresnį ginklą, nei randa pirkti.

Prie daugumos jo įgūdžių prisidėjo tėvas kalvis, kuris pasiuntė Eliphaletą ieškoti detalių šautuvui (tais laikais dauguma kalvių jas darydavo patys). Tuo pačiu jaunuolis turėjo „nusižiūrėti“ kitų meistrų gamybos techniką ir metodus. 1816 m. grįžus namo, tėvas ir sūnus ėmė patys kurti savo sumanytos komplektacijos šaunamąjį ginklą. Tų pačių metų rudenį 23-ejų E.Remingtonas pagamino savo pirmąjį šautuvą titnaginiu skeltuvu. Nešinas juo jis dalyvavo šaudymo varžybose.

Nepaisant to, kad E.Remingtonas užėmė antrąją vietą, daugelis susižavėjo jo ginklu: iš varžybų jis grįžo jau turėdamas sąrašą užsakymų. Remingtonų šeima gyveno nedideliame kaimelyje Niujorko valstijoje. Savo ūkyje ji turėjo ir kalvę. Po sėkmingo E.Remingtono pasirodymo varžybose, ją teko plėsti. Tiksliau, perkelti į nedidelį šaunamųjų ginklų fabriką, kuriame ir šiandien tebegaminami ginklai. Tačiau sukurti šeimos verslo E.Remingtonui nepavyko: 1888 m. šeima pardavė „E.Remington & Sons“ kompaniją Marcellusui Hartley.

Per vieną pilietinio karo etapų jis buvo atsakingas už ginklų iš Europos tiekimą kariams. Kartu su “Winchester Arms Company” M.Hartley išpirko “E.Remington & Sons“, o po kurio laiko tapęs visišku “E.Remington & Sons“ savininku M.Hartley kompaniją pervadino į „Remington Arms“. 1912 m. ji susijungė su viena stambiausių šovinių gamintoja „Union Metallic Cartridge Company“ (UMC). Taip gimė koncernas, kuriame gaminti ginklai ir šoviniai.

Sujungta kompanija vėl pakeitė vardą į „Remington-UMC“. Tai – sėkmingos sinergijos pavyzdys. Kompanija tapo pagrindine ginklų ir šovinių tiekėja per Pirmąjį pasaulinį karą. Prancūzams ji gamino „Berthier“, Didžiajai Britanijai – „Enfield“, Rusijai – Mosino šautuvus.

Į karą įsitraukus JAV, užsakymai ginklams pašoko į stulbinančias aukštumas. Tačiau tuomečių ginklų koncerno vadybininkų džiaugsmas truko neilgai. Pirmoji nuvylė Rusijos imperija. Čia prasidėjus pilietiniam karui atsiskaitymas už ginklus ėmė strigti. Po Spalio revoliucijos atsakomybę dėl ginklų tiekimo Rusijos imperijai prisiėmė admirolas Aleksandras Kolčiakas.

Šalies vidaus poreikiams „baltųjų“ valdžia iš „Remington“ užsiprašė apie 245 tūkst. ginklų. Už juos mokėta per anglų-amerikiečių prekybines kompanijas bei Šanchajaus ir japonų bankus. Kad sumokėtų už užsakymą, vyriausybė ėmė paskolą užsienio bankuose, kaip užstatą siūlydama carinį auksą.

Po pergalės bolševikai atsisakė amerikiečiams sumokėti už pristatytus ginklus. Ginklų gamintojai Rusija tapo pirmuoju skambučiu – karui einant į pabaigą, ginklų paklausa visiškai smuko, o „Remington“ sandėliai liko pilni ginklų. „Remington“ grėsė bankrotas – teko sparčiai persiorientuoti į civilę rinką, todėl kompanija ėmė gaminti sportinius ginklus. Vis dėlto „Remington“ išgelbėjo ginklus pirkę medžiotojai.

De javu

„Remington“ užgriuvę rūpesčiai primena kitą istoriją, nutikusią prieš trejus metus kitai ginklų pramonės milžinei – kompanijai „Colt Defense“. 2015 m. birželį kompanija pranešė apie bankrotą, nes iš gaunamų pajamų ji nepajėgė padengti skolos.

Tiesa, „Colt“ skola buvo mažesnė nei „Remington“ — 355 mln. JAV dolerių, kai pastarosios – milijardas. „Colt“ pardavimai taip pat smuko, o paskutinį smūgį sudavė amerikiečių valdžios 2013-ųjų sprendimas atsisakyti šautuvo M4. Kompanijai nepavyko staiga jam surasti naujos rinkos ar amerikiečių armijai pasiūlyti alternatyvą. „Colt“ prekės ženklą galiausiai išsaugojo: 2016 m. sausį kompanija teismui pristatė verslo pertvarkymo planą.