Nors galbūt taip ir neatrodo, nuotraukoje matote tikrus ginklus - kodėl šie paprasti strypeliai buvo labai pavojingi?

Tai - suntetsu, tradicinis japonų ginklas, kuriam jau keli šimtai metų. Jį sudaro metalinis strypas su dviem aštriais galais ir žiedas to strypo viduryje. Pats žiedas taip pat gali turėti aštrius dyglius, naudojamus smūgiuojant kumščiu.

Dažnai suntetsu būdavo pakankamai gražūs. Meistrai pasirūpindavo, kad šis ginklas pasižymėtų įmantriomis formomis, o žiedas puikiai tiktų naudotojo pirštui. Tai buvo lengvas, mažas ir pakankamai nebrangus ginklas, turėjęs labai specifinę paskirtį.

Iš tikrųjų, suntetsu net nebuvo labai aštrus, bet tai buvo labai pavojingas ginklas. Jo veiksmingumas ir slypėjo jo kompaktiškame dydyje. Šis ginklas buvo labai lengvai paslepiamas, todėl jį buvo galima slapta įsinešti į saugomas teritorijas. Suntetsu buvo naudojamas samdomoms žmogžudystėms, šnipinėjimo misijoms, diversijoms ir panašiems veiksmams.

Patyrusio kovos menų meistro rankose suntetsu buvo mirtinas. Juo buvo galima smūgiuoti kaip durtuvu ar peiliu. Suntetsu buvo galima naudoti vieną arba poromis. Kinai, beje, turėjo panašų, tačiau aštresnį ginklą.

Kinų emeici buvo labai panašus, tačiau turėjo du strėlės antgalius primenančius galus, o pats strypas buvo plonesnis. Jis ir naudojamas buvo panašiai, tačiau kinai didesnį dėmesį skyrę emeici sukimui tarp pirštų. Buvo manoma, kad gerai sukamas ginklas nukreips priešo dėmesį ir leis prisiartinti lemtingam smūgiui.

Tiek suntetsu, tiek emeici buvo skirti netikėtoms atakoms. Tokiose situacijose, kur prie nieko neįtariančio priešo buvo galima prisiartinti pakankamai arti, šie ginklai buvo pakankamai efektyvūs. Tačiau tokios situacijos buvo retos, todėl reti buvo ir šie ginklai. Kita vertus, šiais laikais juos po truputį vėl atranda tradicinių kovos menų mėgėjai. Štai kinų emeici dažnai naudojamas ušu pasirodymuose.